- Nepavydek man, Auksaburni. Nera tos ramybes, kuria tu isivaizduoji. Ramybes esama, tai tiesa, taciau ne tokios, kuri nuolat gludetu mumyse ir neapleistu. Yra tiktai tokia, del kurios nuolatos be perstoges kauniesi ir diena po dienos turi issikovoti. Tu nematai manes kaunantis, tu nezinai mano kovu studiju metu, tu nezinai mano kovu maldos celeje. Ir gerai, kad nezinai. Tu tik matai, kad as maziau priklausomas nuo nuotaiku, ir laikai tai ramybe. Taciau tai kova, kova ir aukojimasis kaip kiekviename tikrame gyvenime, kaip ir tavajame.