Tomis dienomis jautemes taip, lyg butume laikomi kokiame garde ir lauktume dienos, kai mus isleis i gyvenima. Ir kai ta diena atejo, musu gyvenimas - ir pats laikas igavo pagreiti. Ar mums atejo i galva, kad gyvenimas jau ir taip prasidejes ir kad jau speta sio to pasiekti ir si bei ta pagadinti? Ir kad mes buvome isleisti viso labo i erdvesni garda, kurio ribu issyk neiziurejome?