Site uses cookies to provide basic functionality.

OK
II KINGS
Prev Up Next Toggle notes
Chapter 7
II K LtKBB 7:1  Tada Eliziejus sakė: „Klausykite Viešpaties žodžio: ‘Rytoj tuo laiku Samarijos vartuose smulkių miltų saikas kainuos vieną šekelį ir du miežių saikai vieną šekelį’“.
II K LtKBB 7:2  Tuomet vyras, į kurio ranką karalius remdavosi, sakė Dievo vyrui: „Jei Viešpats atidarytų dangaus langus, ar galėtų taip įvykti?“ Jis atsakė: „Tu tai matysi savo akimis, bet nevalgysi to“.
II K LtKBB 7:3  Keturi raupsuoti vyrai buvo prie miesto vartų. Jie kalbėjosi: „Ar mes čia sėdėsime, kol mirsime?
II K LtKBB 7:4  Jei eisime į miestą, ten siaučia badas ir mes mirsime ten, o jei čia sėdėsime, taip pat mirsime. Taigi eikime į sirų stovyklą. Jei jie paliks mus gyvus, gyvensime, o jei jie mus nužudys, mirsime“.
II K LtKBB 7:5  Prieblandoje jie pakilo eiti į sirų stovyklą. Priėję prie stovyklos, jie pamatė, kad ten nebuvo nė vieno žmogaus.
II K LtKBB 7:6  Viešpats padarė, kad sirų kariuomenė girdėjo vežimų ir žirgų kanopų bildesį, didelės kariuomenės garsus. Sirai kalbėjosi: „Tikrai, Izraelio karalius pasamdė prieš mus hetitų ir egiptiečių karalius“.
II K LtKBB 7:7  Jie skubėdami pakilo prieblandoje ir, palikę palapines, žirgus, asilus ir visa, kas stovykloje buvo, bėgo, gelbėdami savo gyvybes.
II K LtKBB 7:8  Raupsuotieji atėjo į stovyklą. Įėję į vieną palapinę, valgė, gėrė ir, pasiėmę sidabro, aukso bei drabužių, paslėpė. Po to jie sugrįžo, įėjo į kitą palapinę ir, išnešę iš ten, taip pat paslėpė.
II K LtKBB 7:9  Tada jie sakė vienas kitam: „Negerai darome, nes šita diena yra geros naujienos diena. Jei mes delsime ir lauksime iki aušros, ištiks mus nelaimė. Tad dabar eikime ir praneškime karaliaus namiškiams“.
II K LtKBB 7:10  Sugrįžę jie pranešė miesto vartų sargybai: „Buvome nuėję į sirų stovyklą; ten nėra nė vieno žmogaus, tik pririšti žirgai ir asilai, ir palapinėse viskas kaip buvo“.
II K LtKBB 7:11  Vartų sargyba pranešė tą žinią karaliaus namams.
II K LtKBB 7:12  Karalius, naktį atsikėlęs, sakė savo tarnams: „Aš jums pasakysiu, ką sirai padarė. Jie žino, kad mes alkani. Taigi jie išėjo iš stovyklos ir pasislėpė atvirame lauke, sakydami: ‘Jie išeis iš miesto, tada mes juos gyvus suimsime ir įsiveršime į miestą’“.
II K LtKBB 7:13  Vienas iš jo tarnų tarė karaliui: „Leisk paimti likusius mieste penkis žirgus, nes jie yra likę mieste, kaip ir visa Izraelio daugybė, pasiųskime vyrus ir ištirkime“.
II K LtKBB 7:14  Jie pakinkė žirgus į du vežimus, ir karalius pasiuntė juos paskui sirų kariuomenę, sakydamas: „Eikite ir pažiūrėkite“.
II K LtKBB 7:15  Jie sekė juos iki Jordano; visas kelias buvo pilnas drabužių ir ginklų, kuriuos sirai skubėdami išmėtė. Pasiuntiniai sugrįžo ir pranešė karaliui.
II K LtKBB 7:16  Tada žmonės ėjo ir plėšė sirų stovyklą. Saikas smulkių miltų arba du saikai miežių kainavo vieną šekelį, kaip Viešpats buvo sakęs.
II K LtKBB 7:17  Karalius pavedė vyrui, į kurio ranką jis remdavosi, prižiūrėti vartus, bet žmonės jį sumindžiojo vartuose ir jis mirė, kaip Dievo vyras buvo sakęs, kai pas jį buvo atėjęs karalius.
II K LtKBB 7:18  Kai Dievo vyras sakė karaliui: „Du saikai miežių arba vienas saikas smulkių miltų kainuos vieną šekelį rytoj apie šitą laiką Samarijos vartuose“,
II K LtKBB 7:19  tas vyras sakė Dievo vyrui: „Jei Viešpats atidarytų dangaus langus, ar galėtų taip įvykti?“ Pranašas atsakė: „Tu tai matysi savo akimis, tačiau nevalgysi“.
II K LtKBB 7:20  Taip ir atsitiko. Žmonės jį mirtinai sumindžiojo vartuose.