LtKBB - II Kings - 4

4:1  Vieno pranašo žmona šaukė Eliziejui: „Tavo tarnas, mano vyras, mirė. Tu žinai, kad jis bijojo Viešpaties, tačiau skolintojas atėjo už skolą paimti vergais abu mano sūnus“.

4:2  Eliziejus klausė: „Kuo galiu padėti? Sakyk, ką turi namuose?“ Ji atsakė: „Nieko kito neturiu, tik ąsotėlį aliejaus“.

4:3  Jis jai tarė: „Eik ir pasiskolink tuščių indų iš visų savo kaimynų. Nemažai pasiskolink.

4:4  Sugrįžusi užsirakink duris su savo sūnumis ir pilk aliejų į visus tuščius indus, o pilnus padėk į šalį“.

4:5  Parėjusi ji su savo sūnumis užsirakino duris, ir jie jai padavinėjo indus, o ji pylė.

4:6  Kai visi indai buvo pilni, ji tarė sūnui: „Paduok man dar vieną indą“. Jis atsakė: „Nebėra indų“. Tuomet aliejus nustojo tekėjęs.

4:7  Ji, nuėjusi pas Dievo vyrą, viską jam papasakojo. Eliziejus tarė: „Parduok aliejų ir užmokėk skolą, o kas liks, iš to gyvenkite“.

4:8  Kartą Eliziejus ėjo į Šunemą, kur gyveno turtinga moteris. Ji kvietė jį užeiti pavalgyti. Nuo to laiko kiekvieną kartą praeidamas jis užsukdavo pavalgyti.

4:9  Kartą ji tarė savo vyrui: „Aš suprantu, kad tas žmogus, kuris nuolat užeina pas mus, yra šventas Dievo vyras.

4:10  Padarykime mažą kambarėlį ant aukšto ir padėkime jam ten lovą, stalą, kėdę ir lempą, kad užsukęs jis turėtų kur pailsėti“.

4:11  Kartą Eliziejus atėjęs užėjo į tą kambarį ir ten ilsėjosi.

4:12  Jis liepė savo tarnui Gehaziui pakviesti šunemietę. Ji atėjo.

4:13  Jai atėjus, jis tarė tarnui: „Paklausk jos, kuo galėčiau atsilyginti už visą jos rūpestį. Gal ji norėtų, kad pakalbėčiau už ją su karaliumi ar kariuomenės vadu?“ Ji atsakė: „Aš gyvenu tarp savo žmonių“.

4:14  Eliziejus vėl klausė: „Ką jai padaryti?“ Gehazis atsiliepė: „Ji neturi sūnaus, o jos vyras senas“.

4:15  Tuomet Eliziejus liepė pakviesti ją. Atėjusi ji atsistojo tarpduryje.

4:16  Jis tarė jai: „Už metų, apie šitą laiką, tu glamonėsi sūnų!“ Ji sakė: „O ne, mano viešpatie, Dievo vyre, nemeluok savo tarnaitei“.

4:17  Moteris pastojo ir po metų pagimdė sūnų, kaip Eliziejus jai buvo sakęs.

4:18  Vaikas paaugo ir kartą išėjo pas tėvą prie pjovėjų.

4:19  Jis tarė savo tėvui: „Mano galva, mano galva!“ Tėvas liepė tarnui parnešti jį namo pas motiną.

4:20  Kai jį parnešė pas motiną, pasėdėjęs ant jos kelių iki vidudienio, jis mirė.

4:21  Ji užnešė jį, paguldė į Dievo vyro lovą, užrakino duris ir išėjo.

4:22  Pašaukusi savo vyrą, ji tarė: „Atsiųsk tarną ir asilę, kad galėčiau skubiai nuvykti pas Dievo vyrą ir tuojau sugrįžti“.

4:23  Jis paklausė: „Kodėl tu eini pas jį šiandien? Juk nei jaunas mėnulis, nei sabatas“. Bet ji atsakė: „Viskas gerai“.

4:24  Pabalnojusi asilę, ji sakė savo tarnui: „Varyk ir skubėk. Nesustok, kol pasakysiu“.

4:25  Ji atėjo pas Dievo vyrą prie Karmelio kalno. Dievo vyras, pamatęs ją iš tolo, tarė savo tarnui Gehaziui: „Šunemietė čia!

4:26  Bėk ją pasitikti ir paklausk, kaip sekasi jai, jos vyrui ir vaikui“. Ji atsakė: „Gerai“.

4:27  Atėjusi pas Dievo vyrą, ji apkabino jo kojas. Gehazis norėjo atitraukti, bet Dievo vyras tarė: „Palik ją, ji labai nusiminusi. Viešpats nuslėpė tai nuo manęs ir nepasakė“.

4:28  Ji tarė: „Argi aš tavęs, mano viešpatie, prašiau sūnaus? Argi nesakiau: ‘Neapgauk manęs’?“

4:29  Tada Eliziejus liepė Gehaziui susijuosti, pasiimti jo lazdą ir eiti: „Jei ką sutiksi, nesveikink jo, o jei kas tave sveikins, neatsakyk jam. Nuėjęs uždėk mano lazdą ant berniuko veido“.

4:30  Vaiko motina atsakė Eliziejui: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Jis nuėjo kartu su ja.

4:31  Gehazis, nuėjęs pirma jų, uždėjo lazdą ant berniuko, tačiau nebuvo nei balso, nei atsakymo. Tada jis grįžo ir, kelyje susitikęs juos, pasakė jam: „Berniukas nepabudo“.

4:32  Eliziejus, įėjęs į namus, pamatė negyvą berniuką jo lovoje.

4:33  Jis užrakino duris paskui save ir meldėsi Viešpačiui.

4:34  Po to jis atsigulė ant vaiko, uždėjo savo burną ant jo burnos, savo akis ant jo akių ir savo rankas ant jo rankų. Vaiko kūnas sušilo.

4:35  Pasivaikščiojęs Eliziejus vėl išsitiesė ant vaiko. Tuomet berniukas sučiaudėjo septynis kartus ir atsimerkė.

4:36  Pasišaukęs Gehazį, jis tarė: „Pašauk šunemietę“. Jai atėjus, jis sakė: „Pasiimk savo sūnų“.

4:37  Įėjusi ji parpuolė prie jo kojų, nusilenkė iki žemės ir, pasiėmusi sūnų, išėjo.

4:38  Eliziejus sugrįžo į Gilgalą. Badas buvo krašte. Pranašų sūnums sėdint prie jo, jis liepė savo tarnui užkaisti didelį puodą ir išvirti visiems viralo.

4:39  Vienas iš jų išėjo į lauką pasirinkti daržovių; jis rado laukinį augalą, nuo kurio prisirinko laukinių moliūgų pilną apsiaustą. Parėjęs juos supjaustė į viralo puodą, nes jų nepažino.

4:40  Vyrai, paragavę įpilto viralo, šaukė: „Mirtis puode, Dievo vyre!“ Jie negalėjo valgyti.

4:41  Eliziejus liepė atnešti miltų. Supylęs juos į puodą, jis tarė: „Pilkite žmonėms, kad jie valgytų“. Puode nebuvo nieko kenksmingo.

4:42  Vienas vyras atėjo iš Baal Šališos ir atnešė Dievo vyrui pirmavaisių: dvidešimt miežinių kepalų ir šviežių varpų maiše. Eliziejus liepė savo tarnui duoti žmonėms valgyti,

4:43  bet jis atsakė: „Ar tuo maistu galiu pamaitinti šimtą vyrų?“ Eliziejus pakartojo: „Duok žmonėms valgyti, nes Viešpats sako: ‘Jie valgys ir dar paliks’“.

4:44  Jis padavė jiems maistą; jie valgė ir dar liko pagal Viešpaties žodį.