LtKBB - II Kings - 6

6:1  Pranašų sūnūs sakė Eliziejui: „Vieta, kurioje gyvename, kaip matai, mums per ankšta.

6:2  Leisk mums eiti prie Jordano, pasikirsti ten medžių ir pasistatyti namus“. Jis atsakė: „Eikite“.

6:3  Vienas jų prašė pranašą eiti su jais. Jis atsakė: „Gerai, aš eisiu“.

6:4  Jis išėjo su jais. Atėję prie Jordano, jie kirto medžius.

6:5  Vienam kertant medį, kirvio geležis įkrito į vandenį. Jis sušuko: „Vargas, šeimininke! Jį buvau pasiskolinęs!“

6:6  Dievo vyras paklausė: „Kur jis įkrito?“ Kai tas parodė vietą, pranašas nusipjovė lazdą, įmetė ją į tą vietą, ir kirvis iškilo.

6:7  Tada tarė jis: „Pasiimk jį“. Vyras ištiesė ranką ir pasiėmė kirvį.

6:8  Sirijos karalius kariavo su Izraeliu. Jis tarėsi su savo tarnais, sakydamas: „Tokioje ir tokioje vietoje bus mano stovykla“.

6:9  Dievo vyras pasiuntė pas Izraelio karalių, sakydamas: „Saugokis, neik pro tą vietą, nes ten sirai“.

6:10  Izraelio karalius pasiuntė į tą vietą, kurią jam nurodė Dievo vyras, ir saugojo ją. Taip jis saugojosi ne kartą ir ne du.

6:11  Sirijos karalius dėl to labai nerimavo. Jis, pasišaukęs savo tarnus, tarė: „Sakykite, kas iš mūsų su Izraelio karaliumi?“

6:12  Vienas iš jo tarnų tarė: „Nė vienas, mano valdove karaliau. Bet pranašas Eliziejus, kuris gyvena Izraelyje, praneša Izraelio karaliui tai, ką kalbi savo miegamajame“.

6:13  Jis įsakė savo vyrams: „Eikite ir sužinokite, kur jis yra, kad jį suimčiau“. Jam buvo pranešta: „Jis Dotane“.

6:14  Jis pasiuntė raitelių, kovos vežimų ir didelę kariuomenę, kurie nakčia apsupo miestą.

6:15  Dievo vyro tarnas, anksti atsikėlęs ir išėjęs, pamatė kariuomenę su raiteliais ir kovos vežimais, kurie buvo apsupę miestą. Tarnas sakė jam: „Vargas, mano šeimininke! Ką dabar darysime?“

6:16  Eliziejus atsakė: „Nebijok, nes su mumis yra daugiau negu su jais“.

6:17  Eliziejus meldėsi: „Viešpatie, atverk jo akis, kad matytų“. Viešpats atvėrė tarno akis, ir jis pamatė: štai kalnas buvo pilnas ugninių žirgų ir vežimų, supančių Eliziejų.

6:18  Sirams artinantis prie jo, Eliziejus meldėsi: „Viešpatie, apakink juos“. Ir Jis apakino juos pagal Eliziejaus žodį.

6:19  Tada Eliziejus tarė jiems: „Čia ne tas kelias ir ne tas miestas. Sekite mane, ir aš jus nuvesiu pas tą vyrą, kurio ieškote“. Jis juos nuvedė į Samariją.

6:20  Jiems atėjus į Samariją, Eliziejus meldėsi: „Viešpatie, atverk jų akis, kad jie vėl matytų“. Viešpats atvėrė jų akis, ir jie pamatė esą Samarijos viduryje.

6:21  Izraelio karalius, juos pamatęs, klausė Eliziejų: „Mano tėve, ar juos užmušti?“

6:22  Eliziejus atsakė: „Neužmušk. Argi tu žudai tuos, kuriuos paimi į nelaisvę savo kardu ir lanku? Duok jiems duonos ir vandens, kad pavalgytų ir atsigertų, o tada tegul eina pas savo valdovą“.

6:23  Jis jiems paruošė dideles vaišes, ir, jiems pavalgius bei atsigėrus, paleido juos grįžti pas savo valdovą. Nuo to laiko Sirijos būriai daugiau nebepuldinėjo Izraelio.

6:24  Kartą Sirijos karalius Ben Hadadas, surinkęs visą savo kariuomenę, atėjo ir apgulė Samariją.

6:25  Tada kilo didelis badas Samarijoje. Jie laikė ją apgulę, kol asilo galva kainavo aštuoniasdešimt šekelių sidabro ir ketvirtis kabo balandžių mėšlo penkis šekelius sidabro.

6:26  Izraelio karaliui einant mūro siena, viena moteris sušuko: „Padėk, mano valdove karaliau!“

6:27  Jis atsakė: „Jei Viešpats tau nepadeda, kaip aš tau padėsiu? Iš klojimo ar iš vyno spaustuvo?“

6:28  Karalius jos paklausė: „Ko norėtum?“ Ji atsakė: „Šita moteris man sakė: ‘Suvalgykime tavo sūnų šiandien, o mano sūnų rytoj suvalgysime’.

6:29  Išvirėme mano sūnų ir jį suvalgėme. O kai kitą dieną jai pasakiau, kad duotų savo sūnų suvalgyti, tai ji paslėpė jį“.

6:30  Karalius, išgirdęs moters žodžius, persiplėšė drabužius. Jis ėjo per sieną, ir žmonės matė, kad jis po rūbais vilkėjo ašutinę ant kūno.

6:31  Jis tarė: „Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei Šafato sūnaus Eliziejaus galva šiandien pasiliks ant jo pečių“.

6:32  Karalius pasiuntė vyrą pas Eliziejų, kuris tuo laiku sėdėjo savo namuose su vyresniaisiais. Eliziejus tarė vyresniesiems, prieš pasiuntiniui ateinant: „Ar matote, šitas žmogžudžio sūnus pasiuntė vyrą, kad nukirstų man galvą? Pamatę pasiuntinį ateinant, užrakinkite duris ir tvirtai laikykite, nes ir jo valdovą tuoj pamatysite“.

6:33  Jam kalbant su jais, atėjo pasiuntinys ir tarė: „Šita nelaimė yra iš Viešpaties! Tai ko man dar laukti iš Viešpaties?“