LtKBB - II Kings - 2

2:1  Elijui ir Eliziejui einant iš Gilgalo, Viešpats buvo numatęs paimti Eliją viesulu į dangų.

2:2  Elijas tarė Eliziejui: „Pasilik čia, nes Viešpats mane siunčia į Betelį“. Bet Eliziejus atsakė: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Jie nuėjo į Betelį.

2:3  Pranašų sūnūs, kurie buvo Betelyje, atėję pas Eliziejų, klausė: „Ar žinai, kad šiandien Viešpats paims tavo valdovą nuo tavęs?“ Tas atsakė: „Aš žinau, tylėkite“.

2:4  Elijas sakė jam: „Eliziejau, pasilik čia, nes Viešpats mane siunčia į Jerichą“. Tas atsakė: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Jie atėjo į Jerichą.

2:5  Pranašų mokiniai, kurie buvo Jeriche, atėję pas Eliziejų, klausė: „Ar žinai, kad šiandien Viešpats paims tavo valdovą nuo tavęs?“ Tas atsakė: „Aš žinau, tylėkite!“

2:6  Tada Elijas jam tarė: „Pasilik čia, nes Viešpats mane siunčia prie Jordano“. Tas atsakė: „Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Juodu ėjo toliau.

2:7  Penkiasdešimt vyrų, pranašų sūnų, ėjo ir sustoję stebėjo iš tolo, o juodu nuėjo iki Jordano.

2:8  Elijas, paėmęs savo apsiaustą, suvyniojo jį ir juo sudavė per vandenį. Vanduo persiskyrė, ir juodu perėjo sausuma.

2:9  Kitoje Jordano pusėje Elijas tarė Eliziejui: „Ko norėtum, kad padaryčiau prieš tai, kai būsiu paimtas nuo tavęs?“ Eliziejus atsakė: „Prašau, kad tavo dvasios būtų dvigubai ant manęs“.

2:10  Elijas atsakė: „Prašai sunkaus dalyko. Jei matysi, kai mane paima, bus tai tau, bet jei nematysi – nebus“.

2:11  Jiems besikalbant ir einant toliau, pasirodė ugninis vežimas bei ugniniai žirgai ir perskyrė juodu. Taip Elijas buvo paimtas viesulu į dangų.

2:12  Eliziejus tai matė ir šaukė: „Mano tėve, mano tėve! Izraelio kovos vežimai ir jo raiteliai!“ Ir jis daugiau jo nebematė. Tuomet jis persiplėšė drabužius.

2:13  Eliziejus, pakėlęs Elijo apsiaustą, kuris nuo jo nukrito, sugrįžęs atsistojo ant Jordano kranto.

2:14  Jis paėmė nuo Elijo nukritusį apsiaustą ir, sudavęs juo per vandenį, tarė: „Kur yra Viešpats, Elijo Dievas?“ Kai jis sudavė per vandenį, vanduo persiskyrė, ir Eliziejus perėjo.

2:15  Pranašų sūnūs, kurie buvo kitoje pusėje, Jeriche, jį pamatę, sakė: „Elijo dvasia nužengė ant Eliziejaus“. Atėję jo pasitikti, jie nusilenkė prieš jį iki žemės

2:16  ir jam tarė: „Pas mus yra penkiasdešimt tvirtų vyrų, tavo tarnų. Tegu jie nueina ieškoti Elijo. Gal Viešpaties Dvasia, paėmusi jį, numetė ant kokio kalno ar į slėnį?“ Jis atsakė: „Nesiųskite“.

2:17  Jiems primygtinai prašant, Eliziejus sutiko. Jie išsiuntė penkiasdešimt vyrų, kurie ieškojo tris dienas, bet jo nerado.

2:18  Jiems sugrįžus į Jerichą, Eliziejus jiems tarė: „Argi aš jums nesakiau: ‘Neikite’?“

2:19  Jericho gyventojai sakė Eliziejui: „Miestas geroje vietoje, kaip tu pats matai, bet vanduo blogas ir žemė nederlinga“.

2:20  Eliziejus atsakė: „Atneškite man naują dubenį ir įberkite į jį druskos“. Ir jie atnešė jam.

2:21  Nuėjęs prie vandens šaltinio, jis įmetė į jį druskos ir sakė: „Taip sako Viešpats: ‘Aš pagydžiau šitą vandenį. Jis nebebus priežastimi nei mirties, nei nevaisingumo’“.

2:22  Vanduo yra sveikas iki šios dienos, kaip Eliziejus pasakė.

2:23  Iš Jericho jis ėjo į Betelį. Jam einant keliu, maži vaikai, išėję iš miesto, tyčiojosi iš jo ir šaukė: „Eik aukštyn, pliki! Eik aukštyn, pliki!“

2:24  Atsigręžęs jis pažiūrėjo į juos ir prakeikė juos Viešpaties vardu. Dvi lokės atbėgo iš miško ir sudraskė keturiasdešimt du vaikus.

2:25  Iš čia jis nuėjo į Karmelio kalną, o iš ten grįžo į Samariją.