LtKBB - Zechariah - 4

4:1  Angelas, kuris kalbėjo su manimi, vėl sugrįžo ir žadino mane, kaip žmogus žadinamas iš miego.

4:2  Jis klausė: „Ką matai?“ Aš atsakiau: „Matau auksinę žvakidę, aliejaus indą jos viršuje ir septynias lempas su septyniais vamzdeliais.

4:3  Prie jos yra du alyvmedžiai: vienas aliejaus indo dešinėje, o kitas kairėje“.

4:4  Aš klausiau angelo, kuris kalbėjo su manimi: „Kas tai yra, mano viešpatie?“

4:5  Angelas atsakė: „Ar nežinai, kas tai yra?“ Aš atsakiau: „Ne, mano viešpatie“.

4:6  Jis tarė: „Tai yra Viešpaties žodis Zerubabeliui: ‘Ne galybe ir ne jėga, bet mano Dvasia, – sako kareivijų Viešpats’“.

4:7  Kas esi, didis kalne? Zerubabelio akivaizdoje tu pavirsi lyguma! Jis padės paskutinį akmenį, skambant džiaugsmo šūksniams: „Malonė, malonė jam“.

4:8  Viešpats kalbėjo man:

4:9  „Zerubabelio rankos padėjo pamatus šiems namams, ir jo rankos užbaigs juos. Tada žinosi, kad kareivijų Viešpats siuntė mane pas jus.

4:10  Kurie paniekino mažą pradžią, džiaugsis, matydami paskutinį akmenį Zerubabelio rankoje. Septynios lempos yra septynios Viešpaties akys, kurios viską stebi žemėje“.

4:11  Aš klausiau angelą: „Kas yra šitie du alyvmedžiai žvakidės dešinėje ir kairėje?“

4:12  Aš antrą kartą klausiau jį. „Kas yra tos dvi alyvmedžių šakelės prie auksinių vamzdelių, kuriais teka aliejus?“

4:13  Jis klausė manęs: „Ar nežinai, kas tai yra?“ Aš atsakiau: „Ne, mano viešpatie“.

4:14  Jis tarė: „Šie du yra pateptieji, kurie stovi prie visos žemės Viešpaties“.