LtKBB - Ecclesiastes - 6

6:1  Pastebėjau kitą blogybę pasaulyje, kuri yra dažna tarp žmonių.

6:2  Kai kam Dievas duoda turtų, lobio ir garbės. Jis turi visko, ko siela geidžia, bet jis negali tuo pasinaudoti – svetimas naudojasi tuo. Tai yra tuštybė ir didelė nelaimė.

6:3  Jei žmogui gimtų šimtas vaikų ir jis gyventų daug metų, bet jo siela nepasitenkintų gėrybėmis ir jis neturėtų net kapo, tai negyvas gimęs kūdikis yra laimingesnis už jį.

6:4  Jis atėjo į tuštybę ir nueina į tamsą; jo vardą uždengia tamsa.

6:5  Jis nematė saulės ir nieko nežino; jam ramiau negu tam,

6:6  kuris gyventų žemėje du tūkstančius metų, bet nematytų gero; visi eina į tą pačią vietą.

6:7  Žmogus dirba dėl savo burnos, bet jo siela nepasitenkina.

6:8  Kuo išmintingasis pranašesnis už kvailį? Kokia nauda beturčiui, kuris žino, kaip gyventi?

6:9  Geriau matyti akimis negu mintimis klajoti; tai taip pat tuštybė ir vėjo gaudymas.

6:10  Visa, kas yra, jau pavadinta ir žinoma, kad tai yra žmogus. Jis negali varžytis su stipresniu už save.

6:11  Daug dalykų, nuo kurių gausėja tuštybės. Kokia nauda iš to žmogui?

6:12  Kas žino, kas žmogui gyvenime naudinga per visas jo gyvenimo dienas, kurios prabėga kaip šešėlis? Kas gali pasakyti, kas bus pasaulyje po jo?