ECCLESIASTES
Chapter 9
Eccl | LtKBB | 9:1 | Visa apsvarstęs, supratau, kad teisusis, išmintingasis ir jų darbai yra Dievo rankose. Žmogus nežino, ar jo laukia meilė, ar neapykanta. | |
Eccl | LtKBB | 9:2 | Visiems yra vienodas likimas: teisiajam ir nedorėliui, geram ir blogam, švariam ir nešvariam, aukojančiam aukas ir neaukojančiam, doram ir nusidėjėliui, prisiekiančiam ir nedrįstančiam prisiekti. | |
Eccl | LtKBB | 9:3 | Tai yra pasaulio blogybė – tas pats likimas visiems. Visų širdys yra pilnos piktybių, ir beprotybė pasilieka žmonių širdyse, kol jie gyvena, o po to – pas mirusiuosius. | |
Eccl | LtKBB | 9:5 | Gyvieji žino, kad jie mirs, bet mirusieji nieko nebežino. Jie nebesulauks jokio atlyginimo ir bus užmiršti. | |
Eccl | LtKBB | 9:7 | Valgyk linksmas savo duoną, gerai nusiteikęs, gerk vyną, nes Dievas dabar priima tavo darbus. | |
Eccl | LtKBB | 9:9 | Džiaukis gyvenimu, kurį tau Dievas davė, kartu su žmona, kurią myli. Tokia yra tavo gyvenimo dalis šiame pasaulyje. | |
Eccl | LtKBB | 9:10 | Ką gali, daryk dabar, nes kape, į kurį eisi, nebus nei darbo, nei minčių, nei supratimo, nei išminties. | |
Eccl | LtKBB | 9:11 | Aš pastebėjau pasaulyje, kad lenktynes laimi ne greitieji, karus ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji. Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo. | |
Eccl | LtKBB | 9:12 | Žmonės nežino savo laiko kaip ir žuvys, kurios sugaunamos tinklu, arba kaip paukščiai, kurie pagaunami spąstais. Žmonės patenka į nelaimės spąstus, kai jie to visai nesitiki. | |
Eccl | LtKBB | 9:14 | Buvo mažas miestas, kuriame gyveno nedaug žmonių. Atėjo galingas karalius, apsupo jį ir pristatė didelių įtvirtinimų. | |
Eccl | LtKBB | 9:15 | Mieste gyveno neturtingas, bet išmintingas žmogus. Savo išmintimi jis išlaisvino miestą. Tačiau niekas neatsiminė to beturčio žmogaus. | |
Eccl | LtKBB | 9:16 | Tada aš tariau: „Išmintis vertingesnė už jėgą“. Bet beturčio išmintis buvo paniekinta, ir niekas jo žodžių neklausė. | |
Eccl | LtKBB | 9:17 | Išmintingojo ramiai pasakytų žodžių klausoma labiau negu šauksmo to, kuris vadovauja kvailiams. | |