ECCLESIASTES
Chapter 4
Eccl | LtKBB | 4:1 | Aš mačiau visą priespaudą, kuri yra šiame pasaulyje. Štai ašaros prispaustųjų ir niekas jų nepaguodžia. Skriaudėjai galingi, bet nėra kam paguosti. | |
Eccl | LtKBB | 4:3 | Dar laimingesnis už juos tas, kuris dar negimęs, nes jis dar nematė piktadarysčių, kurios vyksta pasaulyje. | |
Eccl | LtKBB | 4:4 | Toliau stebėjau žmonių darbą ir jų pastangas, dėl kurių žmogui pavydi jo kaimynas. Tai irgi tuštybė ir vėjo gaudymas. | |
Eccl | LtKBB | 4:8 | Vienišas žmogus, neturįs nei sūnaus, nei brolio, triūsia be galo, ir jo akys nepasisotina turtais. Jis nepagalvoja: „Kodėl aš triūsiu ir užginu gėrybių savo sielai?“ Tai taip pat tuštybė ir nereikalingas vargas! | |
Eccl | LtKBB | 4:10 | Jei vienas kristų, kitas jį pakeltų. Bet vargas vienam, jei jis krinta, nes nėra kam padėti. | |
Eccl | LtKBB | 4:13 | Geriau neturtingas, bet išmintingas jaunuolis, negu senas kvailas karalius, kuris nepriima patarimų. | |
Eccl | LtKBB | 4:15 | Aš galvojau apie žmones, gyvenančius pasaulyje, ir kitą jaunuolį, kuris užims ano vietą. | |