LtKBB - Ecclesiastes - 1

1:1  Dovydo sūnaus, pamokslininko, kuris buvo Jeruzalės karalius, žodžiai.

1:2  Tuštybių tuštybė, – sako pamokslininkas. – Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė.

1:3  Kokia nauda žmogui iš viso jo triūso, kurį jis turi po saule.

1:4  Viena karta praeina, kita – ateina, o žemė lieka per amžius.

1:5  Saulė teka, leidžiasi ir skuba į vietą, iš kur ji užtekėjo.

1:6  Vėjas pučia į pietus ir pasisuka į šiaurę; pučia šen ir ten, sukasi aplinkui ir vėl grįžta į vietą, iš kur pakilo.

1:7  Visos upės teka į jūrą, bet jūra vis nepilna. Upės grįžta atgal, iš kur ištekėjo.

1:8  Akys nepasisotins stebėdamos ir ausys neprisipildys girdėdamos.

1:9  Kas buvo, tas vėl bus; kas padaryta, tas vėl bus daroma. Nieko naujo nėra po saule.

1:10  Jei yra kas, apie ką būtų galima sakyti: „Žiūrėk, tai nauja!“, tai jau buvo senais laikais prieš mus.

1:11  Praeities įvykiai užmirštami, o ir vėliau būsiančių nebeatsimins tie, kurie gyvens po jų.

1:12  Aš, pamokslininkas, buvau Izraelio karalius Jeruzalėje.

1:13  Aš nusprendžiau savo širdyje stebėti ir tyrinėti išmintimi visa, kas darosi šiame pasaulyje. Šią varginančią užduotį Dievas davė žmonių sūnums, kad ją vykdytų.

1:14  Aš mačiau viską, kas darosi po saule, ir supratau, kad tai tuštybė ir vėjo gaudymas.

1:15  Kas kreiva, negalima ištiesinti, ir ko nėra, negalima suskaičiuoti.

1:16  Aš galvojau savo širdyje, kad esu įsigijęs daugiau išminties už visus, prieš mane buvusius Jeruzalėje. Mano širdis įgavo daug išminties ir pažinimo.

1:17  Aš nusprendžiau savo širdyje suprasti, kas yra išmintis ir kas beprotybė bei kvailystė, bet patyriau, kad tai taip pat vėjo gaudymas.

1:18  Kur yra daug išminties, ten yra ir daug sielvarto; kuo daugiau išminties, tuo daugiau kančių.