LtKBB - Ecclesiastes - 3

3:1  Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi.

3:2  Yra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta.

3:3  Yra laikas žudyti ir gydyti; laikas griauti ir statyti.

3:4  Yra laikas verkti ir juoktis; laikas gedėti ir šokti.

3:5  Yra laikas mėtyti akmenis ir juos vėl surinkti; laikas apkabinti ir susilaikyti nuo apkabinimo.

3:6  Yra laikas įgyti ir prarasti; laikas laikyti ir išmesti.

3:7  Yra laikas perplėšti ir susiūti; laikas tylėti ir kalbėti.

3:8  Yra laikas mylėti ir nekęsti; laikas karui ir taikai.

3:9  Kokią naudą turi tas, kuris dirba, iš savo triūso?

3:10  Aš regėjau užduotį, kurią Dievas davė žmonių vaikams.

3:11  Jis skirtu laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios iki galo.

3:12  Aš supratau, kad žmonėms nėra nieko geresnio, kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime.

3:13  Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis.

3:14  Aš žinau, kad visa, ką Dievas daro, yra amžina, – nieko negalima nei pridėti, nei atimti. Dievas daro tai, kad žmonės Jo bijotų.

3:15  Kas buvo, tas ir yra, o kas bus, jau yra buvę. Dievas pašaukia praeitį.

3:16  Aš mačiau po saule: teismo vietoje – nedorybė, teisingumo vietoje – neteisybė.

3:17  Tariau savo širdyje: „Dievas teis teisųjį ir nedorėlį, nes Jis paskyrė laiką kiekvienam įvykiui ir darbui“.

3:18  Aš galvojau savo širdyje apie žmones: „Dievas bando juos ir leidžia jiems suprasti, kad jie patys iš savęs tėra gyvuliai“.

3:19  Žmonėms atsitinka kaip ir gyvuliams: kaip vieni miršta, taip ir kiti, ir visi vienodai kvėpuoja. Žmogus nėra pranašesnis už gyvulius; viskas yra tuštybė.

3:20  Visi eina į vieną vietą; visi yra iš dulkių ir vėl pavirs dulkėmis.

3:21  Kas žino žmogaus dvasią, kuri kyla aukštyn, ir gyvulių kvapą, kuris eina žemyn, į žemę?

3:22  Aš supratau, kad žmogui nėra nieko geresnio, kaip džiaugtis savo darbais, nes tai yra jo dalia. Nes kas gi jam parodys, kas bus po jo?