LtKBB - I Samuel - 4

4:1  Samuelio žodis pasiekė visą Izraelį. Izraelis pasistatė stovyklą prie Eben Ezero ir ruošėsi kariauti su filistinais, o filistinai pasistatė stovyklą prie Afeko.

4:2  Jie išsirikiavo prieš Izraelį, puolė ir sumušė jį, nužudydami mūšyje apie keturis tūkstančius vyrų.

4:3  Kai žmonės sugrįžo į stovyklą, Izraelio vyresnieji tarė: „Kodėl Viešpats leido šiandien filistinams nugalėti? Atsigabenkime iš Šilojo Viešpaties Sandoros skrynią, kad ji būtų su mumis ir mus išgelbėtų nuo priešų“.

4:4  Buvo pasiųsti į Šiloją pasiuntiniai, kurie atgabeno kareivijų Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, Sandoros skrynią. Abu Elio sūnūs Hofnis ir Finehasas buvo prie Dievo Sandoros skrynios.

4:5  Kai Viešpaties Sandoros skrynia pasiekė stovyklą, visi izraelitai šaukė taip garsiai, kad net žemė drebėjo.

4:6  Filistinai, išgirdę šauksmą, klausė: „Ką reiškia šitas riksmas hebrajų stovykloje?“ Ir jie sužinojo, kad buvo atgabenta Viešpaties skrynia.

4:7  Filistinai išsigando, nes sakė: „Dievas atėjo pas juos į stovyklą. Vargas mums, nes anksčiau taip nebuvo!

4:8  Vargas mums! Kas mus išgelbės iš šitų galingų dievų? Tai dievai, kurie baudė Egiptą įvairiomis bausmėmis dykumoje.

4:9  Filistinai, būkite drąsūs, kad nereikėtų tarnauti hebrajams, kaip jie mums tarnavo. Nusiraminkite ir kariaukite“.

4:10  Filistinai kovojo ir vėl nugalėjo izraelitus, kurie visi išbėgiojo į savo palapines. Įvyko didelės žudynės, ir krito trisdešimt tūkstančių pėstininkų iš Izraelio.

4:11  Dievo skrynia buvo priešų paimta, o Elio sūnūs Hofnis ir Finehasas žuvo.

4:12  Vienas benjaminas, pabėgęs iš mūšio lauko, tą pačią dieną atvyko į Šiloją su perplėštais drabužiais ir žemėm apibarstyta galva.

4:13  Jam atvykus į miestą, Elis sėdėjo krasėje šalia kelio ir jo širdis drebėjo dėl Dievo skrynios. Kai vyras atbėgo į miestą ir viską pranešė, visas miestas ėmė raudoti.

4:14  Elis, išgirdęs verksmą, paklausė: „Ką reiškia šitas triukšmas?“ Tas vyras atskubėjo prie Elio ir jam pranešė.

4:15  Elis buvo devyniasdešimt aštuonerių metų, jo akys buvo nusilpusios ir jis nebematė.

4:16  Tas vyras kalbėjo Eliui: „Aš šiandien pabėgau iš mūšio lauko ir atvykau čia“. Elis paklausė: „Kas ten atsitiko, mano sūnau?“

4:17  Pasiuntinys atsakė: „Izraelis bėgo nuo filistinų, įvyko didelės žudynės. Tavo abu sūnūs Hofnis ir Finehasas žuvo, ir Dievo skrynia priešų rankose“.

4:18  Jam paminėjus Dievo skrynią, Elis atbulas krito nuo krasės šalia vartų. Jo sprandas lūžo ir jis mirė, nes buvo senas ir sunkus. Jis teisė Izraelį keturiasdešimt metų.

4:19  Jo marti, Finehaso žmona, buvo nėščia ir greitai turėjo gimdyti. Išgirdus, kad Dievo skrynia paimta ir kad jos uošvis ir vyras mirę, ji susilenkė ir pagimdė, nes ją suėmė gimdymo skausmai.

4:20  Jai mirštant, prie jos stovėjusios moterys sakė: „Nebijok, tu pagimdei sūnų“. Tačiau ji nieko neatsakė ir nebekreipė dėmesio.

4:21  Ji pavadino vaiką Ikabodu, sakydama: „Šlovė paliko Izraelį“, nes Dievo skrynia buvo paimta ir jos uošvis bei vyras mirę.

4:22  Ji pasakė: „Šlovė paliko Izraelį, nes Dievo skrynia paimta“.