LtKBB - Isaiah - 17

17:1  Pranašavimas apie Damaską. „Damaskas nebebus miestas, jis taps griuvėsių krūva.

17:2  Aroero miestai ištuštės, jie taps ganyklomis. Čia ilsėsis kaimenės ir niekas jų nebaidys.

17:3  Dings Efraimo tvirtovės ir Damasko karalystė. Sirija susilauks to paties, ko susilaukė Izraelio šlovė“, – sako kareivijų Viešpats.

17:4  „Tą dieną Jokūbo šlovė sumenkės ir jo kūnas suliesės.

17:5  Bus taip, kaip pjovėjui pjūties metu nuimant derlių arba kaip renkančiam varpas Refajų slėnyje.

17:6  Iš jo liks tiek, kaip nurinkus alyvmedį: dvi ar trys alyvos medžio viršūnėje ir keturios ar penkios ant šakų galų“, – sako Viešpats, Izraelio Dievas.

17:7  Tą dieną žmogus žiūrės į savo Kūrėją, jo akys žvelgs į Izraelio Šventąjį.

17:8  Jis nebežiūrės į aukurus, kuriuos padarė jo ranka, ir nebevertins to, kas jo padirbta, – giraičių ir atvaizdų.

17:9  Tada kaip apleista šaka ar viršūnė bus jo sutvirtinti miestai, kuriuos jie paliks dėl izraelitų. Čia bus tyrlaukiai.

17:10  Kadangi tu užmiršai savo išgelbėjimo Dievą ir neatsiminei savo stiprybės uolos, tu sodinsi savo mėgiamus sodus ir svetimų vynmedžių daigus.

17:11  Tą dieną, kai sodinsi, jie sužaliuos ir kitą rytą žydės, tačiau derliaus jie neneš – tik vargą, nelaimes ir skausmus.

17:12  Vargas daugeliui tautų, kurios šėlsta lyg jūrų bangos ir ūžia kaip putojantys vandenys.

17:13  Viešpats sudraus jas, ir jos bėgs lyg dulkės, nešamos vėjo kalnuose, kaip audros sūkurio blaškomi lapai jos dings.

17:14  Vakare – siaubas! Rytą jų jau nebėra! Tokia dalia mūsų naikintojų, likimas tų, kurie mus plėšia!