LtKBB - Isaiah - 14

14:1  Nes Viešpats pasigailės Jokūbo ir vėl išsirinks Izraelį, apgyvendins juos jų pačių krašte. Prie jų jungsis ateiviai ir glausis prie Jokūbo.

14:2  Pagonys paims juos ir parves į jų vietą. Izraelitai Viešpaties žemėje juos apgyvendins kaip tarnus ir tarnaites. Jie padarys belaisvius tuos, kurių belaisviai jie buvo, ir pavergs savo prispaudėjus.

14:3  Kai Viešpats po visų vargų, baimės ir kietos vergijos, kurioje vargote, jums suteiks ramybę,

14:4  tada dainuosite pasityčiojimo dainą apie Babilono karalių, sakydami: „Kaip nurimo prispaudėjas, auksinio miesto nebeliko!

14:5  Viešpats sulaužė nedorėlio lazdą, jo valdovo skeptrą,

14:6  kuris be paliovos įtūžęs plakė tautas, jas pavergė ir žiauriai persekiojo.

14:7  Visa žemė nurimo ir ilsisi, linksmai dainuoja.

14:8  Džiaugiasi kiparisai ir Libano kedrai, sakydami: ‘Kai tu kritai, kirtėjai nebeateina kirsti mūsų’.

14:9  Pragaras sujudo pasitikti tavęs ateinančio; dėl tavęs pažadino mirusiuosius, visus žemės valdovus, pakėlė nuo sostų visus tautų karalius.

14:10  Visi jie kalbės tau: ‘Tu nusilpai kaip ir mes, tapai mums lygus!’

14:11  Tavo didybė nugarmėjo į pragarą su tavo styginių skambesiu. Kandys yra tavo paklodė ir kirminai užklojo tave.

14:12  Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas?

14:13  Tu sakei savo širdyje: ‘Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje.

14:14  Aš pakilsiu aukščiau debesų, būsiu lygus Aukščiausiajam!’

14:15  Bet tu esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę.

14:16  Kurie tave mato, įsižiūri ir galvoja: ‘Ar tai žmogus, prieš kurį drebėjo žemė ir karalystės?

14:17  Kuris pavertė pasaulį dykuma, sugriovė miestus ir nepaleido savo belaisvių?’

14:18  Visų tautų karaliai garbingai guli savo kapuose.

14:19  Tu gi išmestas iš karsto kaip bjauri šaka. Esi apdengtas kardu nužudytųjų kūnais, guli duobėje tarp akmenų, kojomis mindomas.

14:20  Tu nebūsi palaidotas su kitais, nes sunaikinai savo kraštą, išžudei tautą. Niekada nebus minimi piktadario palikuonys.

14:21  Išžudykite jo vaikus už tėvo nusikaltimus, kad jie nebepakiltų, neapgyvendintų krašto ir nepripildytų žemės savo miestų“.

14:22  „Aš eisiu prieš juos, – sako kareivijų Viešpats, – sunaikinsiu Babilono vardą ir likutį – sūnų ir vaikaitį“, – sako Viešpats.

14:23  „Paversiu jį ežių buveine ir vandens liūnu; visa iššluosiu sunaikinimo šluota“, – sako kareivijų Viešpats.

14:24  Kareivijų Viešpats prisiekė: „Kaip Aš sumaniau, taip įvyks, kaip nusprendžiau, taip ir bus.

14:25  Aš sutraiškysiu asirus savo žemėje ir sumindžiosiu juos kalnuose. Jų jungas bus pašalintas ir jų našta nuimta nuo Izraelio pečių.

14:26  Tai Aš sumaniau padaryti visoje žemėje ir pakėliau ranką prieš visas tautas“.

14:27  Kareivijų Viešpats taip nusprendė, kas tai pakeis? Jis ranką pakėlė, kas ją sulaikys?

14:28  Karaliaus Ahazo mirties metais buvo paskelbta:

14:29  „Nedžiūgauk, filistinų žeme, kad rykštė, kuri tave plakė, yra sulaužyta. Iš gyvatės šaknų augs angis, o iš angies kiaušinių – drakonas.

14:30  Beturčių pirmagimiai bus maitinami, neturtingieji gulės saugiai. Tavo šaknį pražudysiu badu, jis išžudys tavo likutį.

14:31  Vartai, dejuokite! Mieste, šauk! Išsigąskite visi filistinai! Iš šiaurės atslenka dūmai, jų gretose nėra nė vieno atsiliekančio“.

14:32  Ką atsakyti tautos pasiuntiniams? Viešpats įkūrė Sioną, Jo tautos vargšai ras čia prieglaudą.