HEBREWS
Chapter 2
Hebr | LtKBB | 2:2 | Nes jei per angelus paskelbtas žodis buvo tvirtas ir kiekvienas nusižengimas bei neklusnumas susilaukdavo teisėto atlygio, | |
Hebr | LtKBB | 2:3 | tai kaipgi pabėgsime mes, nepaisydami tokio didžio išgelbėjimo? Jis, prasidėjęs Viešpaties skelbimu, buvo mums patvirtintas tų, kurie Jį girdėjo, | |
Hebr | LtKBB | 2:4 | Dievui liudijant ženklais ir stebuklais, visokiais galingais darbais ir Šventosios Dvasios dovanomis, paskirstytomis Jo valia. | |
Hebr | LtKBB | 2:6 | Bet kažkas kažkur paliudijo, sakydamas: „Kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ar žmogaus sūnus, kad juo rūpiniesi? | |
Hebr | LtKBB | 2:7 | Padarei jį trumpam laikui žemesnį už angelus, šlove ir garbe jį apvainikavai ir pastatei jį virš savo rankų darbų, | |
Hebr | LtKBB | 2:8 | visa paklojai po jo kojomis“. Jeigu jau visa paklojo, tai nepaliko nieko, kas nebūtų jam paklota. Vis dėlto dabar mes dar nematome, jog visa jam paklota. | |
Hebr | LtKBB | 2:9 | Bet matome Tą, trumpam laikui padarytą žemesnį už angelus – Jėzų, už mirties kentėjimus apvainikuotą šlove ir garbe. Reikėjo, kad Dievo malone už kiekvieną Jis paragautų mirties. | |
Hebr | LtKBB | 2:10 | Nes Tam, dėl kurio ir iš kurio yra viskas, priderėjo, vedant daugybę vaikų į garbę, kentėjimais ištobulinti jų išgelbėjimo Vadovą. | |
Hebr | LtKBB | 2:11 | Juk šventintojas ir šventinamieji – visi kyla iš vieno. Todėl Jis nesigėdija juos vadinti broliais, | |
Hebr | LtKBB | 2:12 | sakydamas: „Aš paskelbsiu Tavo vardą savo broliams, vidury susirinkimo Tave šlovinsiu giesme“. | |
Hebr | LtKBB | 2:13 | Ir vėl: „Aš Juo pasitikėsiu“. Ir vėl: „Štai Aš ir mano vaikai, kuriuos man davė Dievas“. | |
Hebr | LtKBB | 2:14 | Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir Jis lygiomis juos prisiėmė, kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties jėgą, tai yra velnią, | |
Hebr | LtKBB | 2:17 | Todėl Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir permaldautų už žmonių nuodėmes. | |