LtKBB - Jeremiah - 37

37:1  Vietoje Konijo, Jehojakimo sūnaus, Babilono karalius Nebukadnecaras paskyrė Judo karaliumi Jozijo sūnų Zedekiją.

37:2  Bet nei jis, nei jo tarnai, nei krašto gyventojai neklausė Viešpaties žodžių, kalbėtų per pranašą Jeremiją.

37:3  Karalius Zedekijas pasiuntė Jehuchalą, Šelemijo sūnų, ir kunigą Sofoniją, Maasėjos sūnų, pas pranašą Jeremiją ir prašė jo: „Melsk už mus Viešpatį, mūsų Dievą“.

37:4  Jeremijas tada dar nebuvo įmestas į kalėjimą ir vaikščiojo savo tautoje.

37:5  Chaldėjai, kurie buvo apgulę Jeruzalę, išgirdę, kad ateina Egipto faraono kariuomenė, pasitraukė nuo Jeruzalės.

37:6  Tada Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui:

37:7  „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Sakyk Judo karaliaus pasiuntiniams: ‘Faraono kariuomenė, kuri ateina jums padėti, grįš į savo kraštą Egiptą,

37:8  ir chaldėjai vėl ateis, kariaus prieš šitą miestą, paims jį ir sudegins.

37:9  Neapgaudinėkite patys savęs, manydami, kad chaldėjai pasitrauks ir nebesugrįš. Jie nepasitrauks.

37:10  Jei jūs chaldėjų kariuomenę, prieš jus kariaujančią, taip sumuštumėte, jog liktų tik sužeistieji, tai jie, pakilę iš savo palapinių, sudegintų šitą miestą!’“

37:11  Kai chaldėjų kariuomenė, išsigandusi Egipto kariuomenės, pasitraukė nuo Jeruzalės,

37:12  Jeremijas norėjo eiti iš Jeruzalės į Benjamino kraštą savo nuosavybės reikalus sutvarkyti su savo giminaičiais.

37:13  Jam atėjus prie Benjamino vartų, sargybinis Irija, sūnus Šelemijos, sūnaus Hananijos, sulaikė pranašą Jeremiją ir tarė: „Tu bėgi pas chaldėjus!“

37:14  Jeremijas atsakė: „Tai netiesa, aš nebėgu pas chaldėjus“. Irija nepatikėjo. Jis sulaikė Jeremiją ir nuvedė pas kunigaikščius.

37:15  Kunigaikščiai supyko ir sumušė Jeremiją bei įmetė į kalėjimą raštininko Jehonatano namuose, nes jie buvo padaryti kalėjimu.

37:16  Jeremijas pateko į požemį ir išbuvo ten daug dienų.

37:17  Vieną dieną karalius Zedekijas pasiuntė atvesti Jeremiją. Karalius slaptai savo rūmuose klausė jį: „Ar yra žodis iš Viešpaties?“ Jeremijas atsakė: „Taip, tu būsi atiduotas į Babilono karaliaus rankas“.

37:18  Be to, Jeremijas sakė karaliui Sedekijui: „Kuo aš nusikaltau tau, tavo tarnams ir tautai, kad mane laikote kalėjime?

37:19  Kur dabar yra jūsų pranašai, pranašavę jums, kad Babilono karalius neateis prieš jus ir prieš šitą kraštą?

37:20  Mano valdove karaliau, išklausyk mano prašymą, nebesiųsk manęs atgal į raštininko Jehonatano namus, kad ten nemirčiau!“

37:21  Karalius Zedekijas įsakė, kad Jeremijas būtų nuvestas į sargybos kiemą ir kad jam duotų gabalą duonos iš Kepėjų gatvės, kol visa duona mieste pasibaigs. Taip Jeremijas liko sargybos kieme.