LtKBB - Jeremiah - 18

18:1  Viešpats kalbėjo Jeremijui:

18:2  „Eik į puodžiaus namus, ten tu išgirsi mano žodžius!“

18:3  Aš, nuėjęs į puodžiaus namus, radau jį bedirbantį prie žiestuvo.

18:4  Indas, kurį jis darė iš molio, nepavyko, ir jis iš naujo nužiedė kitą indą, kokį panorėjo.

18:5  Tada Viešpats tarė man:

18:6  „Izraelitai, ar Aš negaliu su jumis taip daryti, kaip šitas puodžius? Kaip molis puodžiaus rankoje, taip jūs, izraelitai, mano rankoje.

18:7  Kartais Aš grasinu tautai ar karalystei ją išrauti, sužlugdyti ir sunaikinti,

18:8  bet jei tauta, kuriai grasinu, nusisuka nuo savo piktų darbų, tai Aš susilaikau nuo to pikto, kurį buvau jai numatęs.

18:9  Kartais Aš pažadu tautai ar karalystei ją statyti ir įtvirtinti,

18:10  bet jei ji daro pikta ir neklauso manęs, tai Aš susilaikau nuo to gero, kurį buvau pažadėjęs padaryti.

18:11  Taigi dabar sakyk Judo ir Jeruzalės gyventojams, kad Aš ketinu juos bausti, jeigu jie neatsisakys savo piktų kelių ir nedarys to, kas gera“.

18:12  Bet jie atsakė: „Jokių vilčių. Mes vykdysime savo pačių sumanymus ir elgsimės, kaip mums patinka“.

18:13  Todėl taip sako Viešpats: „Klauskite pagonių, ar kas praeityje girdėjo apie tokius dalykus, kokius padarė Izraelis!

18:14  Ar pradingsta nuo Libano uolų baltas sniegas? Ar išsenka šaltinio šaltas, tekantis vanduo?

18:15  Tačiau mano tauta pamiršo mane, tuštybėms jie smilko smilkalus! Jie nukrypo nuo savo seno kelio ir eina takais, o ne vieškeliu,

18:16  kad padarytų savo šalį dykuma, amžina pajuoka. Kiekvienas praeivis ja baisėsis ir kraipys galvą.

18:17  Kaip rytų vėjas Aš juos išsklaidysiu priešo akivaizdoje, nugarą atsuksiu jiems jų nelaimės dieną!“

18:18  Jie tarėsi: „Susirinkime ir surenkime prieš Jeremiją sąmokslą! Įstatymas tebėra pas kunigą, patarimas – pas išminčių, žodis – pas pranašą. Eikime ir pulkime jį liežuviu, nekreipkime dėmesio į jo kalbas“.

18:19  Viešpatie, saugok mane ir išgirsk, ką mano priešininkai kalba.

18:20  Argi atmokama už gera piktu? Jie kasa duobę mano gyvybei. Atsimink, kaip aš stovėjau Tavo akivaizdoje ir kalbėjau už juos, kad nukreipčiau nuo jų Tavo rūstybę!

18:21  Jų vaikai tebadauja, atiduok juos kardo valiai. Jų žmonos tenetenka vaikų ir tetampa našlėmis, jų vyrai – tepražūna, o jaunuoliai tekrinta kovoje.

18:22  Tegul pasigirsta šauksmas iš jų namų, kai juos staiga užpuls priešai! Jie kasė duobę, norėdami mane pagauti, ir slapta dėjo man spąstus.

18:23  Viešpatie, tu žinai visą jų sąmokslą nužudyti mane. Neatleisk jų kalčių ir nuodėmių nepašalink! Tebūna jie parblokšti Tavo akivaizdoje! Nubausk juos savo rūstybės metu!