LtKBB - Ruth - 2

2:1  Noomės giminaitis iš vyro pusės buvo Boozas, pasiturintis vyras iš Elimelecho giminės.

2:2  Moabitė Rūta tarė Noomei: „Leisk man eiti į lauką varpų rinkti, kur man leis“. Noomė sakė: „Eik, mano dukra“.

2:3  Nuėjusi ji rinko varpas paskui pjovėjus. Jai pasitaikė rinkti lauke, kuris priklausė Boozui iš Elimelecho giminės.

2:4  Kaip tik tuo metu Boozas atėjo iš Betliejaus ir pasveikino pjovėjus: „Viešpats su jumis“. Tie jam atsakė: „Telaimina tave Viešpats“.

2:5  Tada Boozas paklausė pjovėjų prižiūrėtoją: „Kas šita moteris?“

2:6  Prižiūrėtojas atsakė: „Ji yra moabitė, atvykusi su Noome iš Moabo krašto.

2:7  Ji prašė: ‘Leisk man rinkti paskui pjovėjus nukritusias varpas’. Ji atėjo ir buvo čia nuo ryto iki dabar, tik trumpam buvo parėjusi į namus“.

2:8  Boozas tarė Rūtai: „Klausyk, mano dukra! Neik rinkti į kitą lauką ir nesitrauk iš čia, bet pasilik prie mano moterų.

2:9  Sek paskui pjovėjus. Aš įsakiau jaunuoliams tavęs neliesti. Ištroškusi eik prie ąsočių ir gerk tai, ką pjovėjai geria“.

2:10  Ji puolė veidu į žemę ir, nusilenkusi iki žemės, klausė: „Kodėl tu man toks malonus ir atkreipei dėmesį į mane, nors esu svetimšalė?“

2:11  Boozas atsakė jai: „Man viską papasakojo, kaip tu, tavo vyrui mirus, elgeisi su anyta ir kaip palikusi tėvą, motiną ir gimtąją šalį, atvykai į tautą, kurios anksčiau nepažinai.

2:12  Teatlygina tau Viešpats už tai, ką padarei, ir teduoda tau pilną užmokestį Viešpats, Izraelio Dievas, po kurio sparnais atėjai prisiglausti“.

2:13  Ji atsakė: „Mano viešpatie, kad tik rasčiau malonę tavo akyse. Tu paguodei mane, draugiškai kreipdamasis į savo tarnaitę, nors neprilygstu tavo tarnaitėms“.

2:14  Valgant Boozas jai tarė: „Ateik čia, valgyk duonos ir padažyk savo kąsnį vyne“. Ji atsisėdo šalia pjovėjų, o jis padavė jai paskrudintų grūdų. Ji pavalgė, o kas liko, pasilaikė.

2:15  Kai ji kėlėsi rinkti, Boozas įsakė savo tarnams: „Leiskite jai rinkti tarp pėdų ir nepriekaištaukite.

2:16  Iš pėdų tyčiomis ištraukite ir palikite jai, kad galėtų rinkti; nedrauskite jai“.

2:17  Ji rinko iki vakaro. Surinktas varpas iškūlė ir buvo arti efos miežių.

2:18  Parėjusi į miestą, ji parodė savo anytai, kiek pririnko. Be to, padavė jai likusį maistą, kurį buvo pasilaikiusi.

2:19  Anyta jos paklausė: „Kur tu šiandien rinkai? Tebūna palaimintas tas, kuris atkreipė dėmesį į tave!“ Ji papasakojo savo anytai, pas ką dirbo, ir pasakė, kad to vyro vardas Boozas.

2:20  Noomė tarė savo marčiai: „Viešpats telaimina jį, nes jis išliko malonus gyviems ir mirusiems. Be to, tas vyras yra iš mūsų giminės, vienas iš artimiausių mūsų giminaičių“.

2:21  Rūta sakė: „Jis man patarė laikytis prie jo pjovėjų iki pjūties galo“.

2:22  Ir Noomė tarė savo marčiai Rūtai: „Gerai, mano dukra, kad eini su jo tarnaitėmis. Kitame lauke tave galėtų įžeisti“.

2:23  Ji laikėsi prie Boozo tarnaičių rinkdama varpas, kol pasibaigė miežių ir kviečių pjūtis, ir gyveno su savo anyta.