LtKBB - II Corinthians - 3

3:1  Ar pradėsime iš naujo jums prisistatinėti? Gal mums reikia, kaip kai kuriems, palydimųjų laiškų jums ir iš jūsų?

3:2  Jūs esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas.

3:3  Jūs pasirodote esą Kristaus laiškas, mūsų tarnavimu parašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse.

3:4  Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime per Kristų.

3:5  Ne todėl, kad būtume patys tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo,

3:6  kuris padarė mus tinkamus būti Naujosios Sandoros tarnais – ne raidės, bet Dvasios, nes raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę.

3:7  Jeigu mirties tarnavimas, išraižytas raidėmis akmenyse, buvo toks šlovingas, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo veido šlovės, kuri buvo praeinanti,

3:8  tai kiek šlovingesnis bus Dvasios tarnavimas?

3:9  Jeigu pasmerkimo tarnavimas šlovingas, tai daug daugiau šlovingesnis teisumo tarnavimas.

3:10  Tai, kas buvo šlovinga, visai nešlovinga, lyginant su visa pranokstančia šlove.

3:11  Jeigu praeinantis dalykas buvo šlovingas, tai kur kas šlovingesnis pasiliekantis.

3:12  Taigi, turėdami tokią viltį, mes kalbame labai tiesiai ir drąsiai,

3:13  ne kaip Mozė, kuris ant veido užsileisdavo gaubtuvą, kad Izraelio vaikai nepamatytų to, kas praeina.

3:14  Bet jų protai buvo apakinti. Iki šios dienos tas pats gaubtuvas lieka nenuimtas skaitant Senąjį Testamentą, nes jis nuimamas Kristuje.

3:15  Net iki šios dienos, kai skaitomas Mozė, gaubtuvas tebedengia jų širdį.

3:16  Bet kai žmogus atsigręžia į Viešpatį, gaubtuvas nuimamas.

3:17  Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė.

3:18  Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia.