LtKBB - II Corinthians - 10

10:1  Aš pats, Paulius, jus maldauju Kristaus romumu ir švelnumu – aš, kuris „akyse su jumis esu toks nusižeminęs, o už akių toks drąsus“.

10:2  Aš jus maldauju, kad atvykęs neturėčiau pasirodyti smarkuoliu, pasiryžusiu griežtai sudrausti kai kuriuos, manančius, jog mes elgėmės pagal kūną.

10:3  Nors mes gyvename kūne, kovojame ne pagal kūną.

10:4  Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet galingi Dieve griauti tvirtoves.

10:5  Jais mes nugalime samprotavimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui,

10:6  esame pasiruošę nubausti kiekvieną neklusnumą, kai tik jūsų klusnumas taps tobulas.

10:7  Negi viską vertinate pagal išorę? Jei kas pasitiki, kad yra Kristaus, tegul pamąsto dar kartą: kaip jis Kristaus, taip ir mes.

10:8  O jei panorėčiau daugiau pasigirti ta valdžia, kurią Viešpats mums suteikė jūsų ugdymui, o ne griovimui, tai nebūtų man gėdos.

10:9  Beje, nenorėčiau pasirodyti bauginąs jus laiškais.

10:10  Nes „jo laiškai, – sako, – yra svarūs ir stiprūs, bet kūno išvaizda menka ir iškalba prasta“.

10:11  Kas taip mano, teįsidėmi, jog kokie esame iš tolo laiško žodžiais, tokie būsime ir vietoje darbais.

10:12  Mes nedrįstame savęs išskirti ar lyginti su kai kuriais žmonėmis, kurie patys save giria. Juk jie, matuodami save pagal save pačius ir lygindami save su savimi, elgiasi neprotingai.

10:13  Mes nesigiriame be saiko, o tik iki tų ribų, kurias mums Dievas užbrėžė ir kurios siekia net ligi jūsų.

10:14  Mes nepersistengiame, – tarytum nebūtume pasiekę jūsų, – nes Kristaus Evangelija pasiekėme ir jus.

10:15  Nesigiriame be saiko svetimo darbo vaisiais, bet turime viltį, jūsų tikėjimui augant, su jumis peraugti ligšiolines ribas,

10:16  kad galėtume skelbti Evangeliją už jūsų ribų ir nesigirti kito atliktu darbu svetimoje srityje.

10:17  „Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu!“

10:18  Ne tas pagirtinas, kuris pats save giria, bet tas, kurį Viešpats pagiria.