LtKBB - II Corinthians - 2

2:1  Taigi aš nusprendžiau, kad neatvyksiu pas jus vėl su liūdesiu.

2:2  O jei aš jus liūdinu, tai kas gi mane pralinksmins, jeigu ne mano nuliūdintasis?

2:3  Aš tai parašiau, kad atvykęs neturėčiau liūdėti dėl tų, kuriais derėtų džiaugtis, pasitikėdamas jumis visais, kad mano džiaugsmas yra ir visų jūsų džiaugsmas.

2:4  Nes aš jums rašiau iš didelio skausmo ir širdies sielvarto, su gausiomis ašaromis, ne tam, kad jus nuliūdinčiau, bet kad pažintumėte meilę, kurios taip apsčiai jums turiu.

2:5  Bet jeigu kas nuliūdino, tai nuliūdino ne mane, bet,—kad neperdėčiau,—bent iš dalies – jus visus.

2:6  Tokiam žmogui pakanka daugumos paskirtos bausmės.

2:7  Net atvirkščiai, jūs turėtumėte jam atleisti ir jį paguosti, kad jo neapimtų pernelyg didelis liūdesys.

2:8  Todėl aš prašau jus parodyti jam meilę.

2:9  Nes tuo tikslu jums ir parašiau, – kad patikrinčiau, ar jūs visais atžvilgiais esate klusnūs.

2:10  Kam jūs atleidžiate, tam atleidžiu ir aš; nes, jei kam atleidau, tai padariau dėl jūsų Kristaus akivaizdoje,

2:11  kad neapgautų mūsų šėtonas. Nes mums nėra nežinomi jo kėslai.

2:12  Kai atvykau į Troadę skelbti Kristaus Evangelijos, durys man buvo Viešpaties atvertos,

2:13  bet aš neturėjau savo dvasioje ramybės, kadangi nesutikau savo brolio Tito; tad atsisveikinęs iškeliavau į Makedoniją.

2:14  Dėkui Dievui, kuris visada veda mus Kristuje triumfo eisenoje ir per mus kiekvienoje vietoje skleidžia mielą Jo pažinimo kvapą.

2:15  Juk mes esame Kristaus malonus kvapas Dievui tarp išgelbėtų ir tarp žūstančių.

2:16  Vieniems – mirties kvapas mirčiai, kitiems – gyvenimo kvapas gyvenimui. O kas gi yra tam tinkamas?

2:17  Mes neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu, bet nuoširdžiai, kaip iš Dievo, kalbame Kristuje, Dievo akivaizdoje.