LtKBB - Joshua - 2

2:1  Jozuė, Nūno sūnus, slaptai išsiuntė iš Šitimo du žvalgus įsakydamas: „Eikite ir apžiūrėkite kraštą ir Jerichą!“ Juodu atėjo į paleistuvės Rahabos namus ir ten nakvojo.

2:2  Buvo pranešta Jericho karaliui: „Naktį atėjo du vyrai iš Izraelio vaikų išžvalgyti kraštą“.

2:3  Jericho karalius nusiuntė pas Rahabą pasiuntinius, įsakydamas: „Išduok vyrus, kurie yra tavo namuose, nes jie yra žvalgai“.

2:4  Moteris, abu vyrus paslėpusi, tarė: „Tiesa, vyrai buvo atėję pas mane, bet aš nežinojau, iš kur jie.

2:5  Prieš uždarant vartus, temstant, tie vyrai išėjo. Aš nežinau, kur jie nuėjo. Skubiai vykitės juos, gal dar pavysite“.

2:6  Ji buvo užvedusi juos ant stogo ir paslėpusi po nemintais linais, kurie ten buvo.

2:7  Jericho vyrai vijosi juos Jordano keliu iki brastos. Kai tik persekiotojai išėjo, vartus užrakino.

2:8  Jiems dar neatsigulus, ji užlipo pas juos ant stogo

2:9  ir tarė: „Aš žinau, kad Viešpats jums atidavė šitą šalį. Mus apėmė siaubas dėl jūsų, ir visi krašto gyventojai nusiminė.

2:10  Mes girdėjome, kaip Viešpats, jums išeinant iš Egipto, išdžiovino prieš jus Raudonosios jūros vandenį ir ką jūs padarėte abiem amoritų karaliams anapus Jordano, Sihonui ir Ogui, kuriuos visai sunaikinote.

2:11  Tai išgirdę, išsigandome ir netekome drąsos. Viešpats, jūsų Dievas, yra dangaus ir žemės Dievas.

2:12  Dabar prisiekite man Viešpačiu, kad jūs pasielgsite su mano tėvo namais taip, kaip aš pasielgiau su jumis, ir duokite man tikrą ženklą,

2:13  kad paliksite gyvus mano tėvą, motiną, brolius, seseris ir visus, kurie jiems priklauso, ir išgelbėsite mūsų gyvybes“.

2:14  Žvalgai jai atsakė: „Teištinka mus mirtis jūsų vietoje! Jei neišduosi mūsų, tai, kai Viešpats mums atiduos šitą šalį, mes gerai ir teisingai pasielgsime su tavimi“.

2:15  Tada Raaba nuleido juos virve pro langą, nes ji gyveno miesto mūro sienoje.

2:16  Ji tarė jiems: „Eikite į kalnus, kad jūsų nesutiktų besivejantieji, ten slapstykitės tris dienas, kol jie sugrįš; po to eikite savo keliu“.

2:17  Vyrai jai atsakė: „Mes laisvi būsime nuo tau duotos priesaikos,

2:18  jei, mums įeinant į kraštą, nepririši raudonos virvės prie lango, pro kurį mus nuleidai, ir savo tėvo, motinos, brolių ir visų namiškių neatsivesi į savo namus.

2:19  Kiekvienas, kuris išeis į gatvę iš tavo namų, bus pats kaltas dėl savo mirties, mes būsime nekalti. O kas pasiliks tavo namuose ir bus nužudytas, jo kraujas kris ant mūsų.

2:20  Tačiau jei mus išduosi, mes būsime laisvi nuo tau duotos priesaikos, kuria mus prisaikdinai“.

2:21  Ji tarė: „Tebūna, kaip sakote“. Ji išleido juos, ir jie nuėjo. Tuomet ji pririšo raudoną virvę lange.

2:22  Jie nuėjo į kalnus ir ten pasiliko tris dienas, kol sugrįžo tie, kurie juos vijosi. Jie ieškojo jų kelyje, bet nieko nerado.

2:23  Tuodu vyrai, grįžę pas Jozuę, Nūno sūnų, jam papasakojo visa, kas jiems atsitiko.

2:24  Ir jie sakė: „Viešpats tikrai atidavė mums visą šitą kraštą, nes tos šalies gyventojai labai išsigando dėl mūsų atėjimo“.