LtKBB - Ezekiel - 11

11:1  Dvasia pakėlė mane ir nunešė prie Viešpaties šventyklos rytinių vartų. Ten, prie vartų, mačiau dvidešimt penkis vyrus, tarp jų ir kunigaikščius: Jaazaniją, Azūro sūnų, ir Pelatiją, Benajo sūnų.

11:2  Jis tarė: „Žmogaus sūnau, šitie vyrai kuria pavojingus planus ir duoda piktus patarimus šiam miestui.

11:3  Jie sako: ‘Dar toli; statykime namus. Miestas yra katilas, o mes – mėsa!’

11:4  Todėl, žmogaus sūnau, pranašauk prieš juos“.

11:5  Viešpaties Dvasia kalbėjo: „Sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš žinau, ką jūs sakote ir ką galvojate.

11:6  Jūs daugelį nužudėte šiame mieste, jų lavonų pripildėte gatves’.

11:7  Todėl taip sako Viešpats: ‘Jūsų užmuštieji – tai mėsa, o miestas – katilas. Bet jus Aš pašalinsiu iš miesto.

11:8  Jūs bijote kardo, ir Aš atiduosiu jus kardui.

11:9  Aš pašalinsiu jus iš miesto, atiduosiu svetimšaliams ir įvykdysiu jums teismą.

11:10  Jūs krisite nuo kardo. Aš teisiu jus prie Izraelio sienos, ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats.

11:11  Miestas nebus jums katilu ir jūs nebūsite mėsa jame. Aš teisiu jus prie Izraelio sienos.

11:12  Jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats. Jūs nesilaikėte mano įsakymų ir nevykdėte mano sprendimų, bet elgėtės kaip aplink jus gyvenantys pagonys’“.

11:13  Man pranašaujant, mirė Pelatijas, sūnus Benajo. Aš kritau veidu žemėn, balsiai šaukdamas: „Ak, Viešpatie Dieve, ar Tu visai sunaikinsi Izraelio likutį?“

11:14  Viešpats atsakė:

11:15  „Žmogaus sūnau, tavo broliai, taip, tavo broliai, yra gyvenantys su tavimi tremtyje, apie kuriuos Jeruzalės gyventojai sako: ‘Jie gyvena toli nuo Viešpaties, o mums duotas šis kraštas!’

11:16  Aš juos toli išvijau ir išsklaidžiau tarp pagonių tautų, tačiau būsiu jiems šventykla tuose kraštuose.

11:17  Aš juos surinksiu ir sugrąžinsiu iš tų tautų, kuriose juos išsklaidžiau, ir duosiu jiems Izraelio kraštą.

11:18  Sugrįžę jie pašalins visas šlykštybes ir bjaurystes.

11:19  Aš duosiu jiems vieną širdį ir įdėsiu jiems naują dvasią. Aš išimsiu iš jų kūno akmeninę širdį ir duosiu jiems kūno širdį.

11:20  Jie laikysis mano įsakymų ir vykdys mano nuostatus. Jie bus mano tauta, ir Aš būsiu jų Dievas.

11:21  O kurių širdys seka šlykštybes ir bjaurystes, tų kelius sugrąžinsiu ant jų galvų, – sako Viešpats Dievas“.

11:22  Cherubai pakėlė sparnus, ratai pajudėjo su jais, o Izraelio Dievo šlovė buvo virš jų.

11:23  Viešpaties šlovė pakilo iš miesto vidurio ir nusileido ant kalno į rytus nuo miesto.

11:24  Po šitų Dievo Dvasios regėjimų dvasia pakėlė mane ir nunešė Chaldėjon pas tremtinius. Regėjimas, kurį mačiau, išnyko.

11:25  Aš papasakojau tremtiniams visa, ką Viešpats man regėjime parodė ir pasakė.