LtKBB - II Samuel - 24

24:1  Viešpaties rūstybė vėl užsidegė prieš Izraelį. Jis paragino Dovydą suskaičiuoti Izraelio ir Judo gyventojus.

24:2  Karalius įsakė Joabui, kariuomenės vadui: „Suskaičiuok izraelitus nuo Dano iki Beer Šebos, kad žinočiau jų skaičių“.

24:3  Joabas atsakė karaliui: „Viešpats, tavo Dievas, tepadaugina žmones šimtą kartų valdovui matant. Bet kodėl, mano valdove karaliau, užsigeidei šitokio dalyko?“

24:4  Tačiau Joabas ir kariuomenės vadai turėjo paklusti karaliaus žodžiams, ir Joabas su kariuomenės vadais išėjo skaičiuoti Izraelio žmonių.

24:5  Jie, perėję Jordaną, pradėjo nuo Aroero miesto, esančio slėnyje, Gado ir Jazero kryptimi.

24:6  Atėję į Gileado kraštą iki Kadešo, pasuko į Sidoną.

24:7  Jie atėjo iki sutvirtintojo Tyro miesto, apėjo visus hivų ir kanaaniečių miestus ir pasiekė Beer Šebą Judo pietuose.

24:8  Apvaikščioję visą šalį, po devynių mėnesių ir dvidešimties dienų jie sugrįžo į Jeruzalę.

24:9  Joabas įteikė karaliui tautos skaičiavimo rezultatus. Izraelyje buvo aštuoni šimtai tūkstančių kariuomenei tinkamų vyrų, o Jude – penki šimtai tūkstančių.

24:10  Ir Dovydo širdis sudrebėjo, kai jis buvo suskaičiavęs žmones. Dovydas tarė Viešpačiui: „Labai nusidėjau, taip darydamas. Viešpatie, prašau, atleisk savo tarno kaltę, nes labai kvailai pasielgiau“.

24:11  Kai Dovydas rytą atsikėlė, Viešpaties žodis atėjo pranašui Gadui, Dovydo regėtojui:

24:12  „Eik ir sakyk Dovydui, kad siūlau jam tris dalykus. Tegul pasirenka vieną iš trijų“.

24:13  Gadas atėjo pas Dovydą, pasakė jam visa tai ir klausė: „Ar nori, kad septyni bado metai būtų tavo krašte, ar kad tris mėnesius turėtum bėgti nuo savo priešų, ar kad tris dienas maras siaustų krašte? Dabar apsigalvok ir nuspręsk, ką turiu atsakyti mane siuntusiam“.

24:14  Dovydas atsakė Gadui: „Patekau į didelę bėdą. Bet geriau pakliūti į Viešpaties rankas, nes Jis gailestingas, negu pakliūti man į žmonių rankas“.

24:15  Viešpats siuntė marą Izraeliui tą rytą ir jis tęsėsi iki nustatyto laiko. Nuo Dano iki Beer Šebos mirė septyniasdešimt tūkstančių vyrų.

24:16  Kai angelas ištiesė ranką į Jeruzalę, kad ją sunaikintų, Viešpačiui pagailo žmonių ir Jis tarė angelui, naikinusiam žmones: „Užteks! Nuleisk savo ranką!“ Viešpaties angelas buvo prie jebusiečio Araunos klojimo.

24:17  Dovydas, pamatęs angelą, kuris žudė žmones, tarė Viešpačiui: „Aš nusidėjau ir piktai pasielgiau! O šios avys, ką jos padarė? Tebūna Tavo ranka prieš mane ir mano tėvo namus“.

24:18  Tą dieną Gadas atėjo pas Dovydą ir jam tarė: „Eik, pastatyk Viešpačiui aukurą jebusiečio Araunos klojime“.

24:19  Dovydas paklausė Gado ir nuėjo, kaip Viešpats įsakė.

24:20  Arauna, pamatęs karalių ir jo tarnus ateinančius pas jį, išėjo ir nusilenkė veidu iki žemės.

24:21  Arauna paklausė: „Kodėl mano valdovas karalius atėjo pas savo tarną?“ Dovydas atsakė: „Atėjau pirkti tavo klojimą, kad galėčiau Viešpačiui aukurą pastatyti ir maras liautųsi tautoje“.

24:22  Tuomet Arauna atsakė Dovydui: „Mano valdove karaliau, imk ir aukok, ko tau reikia. Štai jaučiai deginamajai aukai, kūlimo įrankiai ir galvijų pakinktai kurui.

24:23  Visa tai, karaliau, aš dovanoju. Viešpats, tavo Dievas, tebūna tau malonus“.

24:24  Karalius atsakė: „Ne! Aš tikrai pirksiu tai iš tavęs už deramą kainą. Aš nenoriu Viešpačiui, savo Dievui, aukoti deginamųjų aukų, kurios man nieko nekainuoja“. Dovydas nupirko galvijus ir klojimą už penkiasdešimt šekelių sidabro,

24:25  pastatė ten aukurą Viešpačiui ir aukojo deginamąsias bei padėkos aukas. Viešpats išklausė jo maldų, ir maras liovėsi Izraelyje.