Site uses cookies to provide basic functionality.

OK
II SAMUEL
Prev Up Next Toggle notes
Chapter 19
II S LtKBB 19:1  Joabui buvo pranešta, kad karalius verkia ir gedi Abšalomo.
II S LtKBB 19:2  Tos dienos pergalė virto gedulu visiems žmonėms, nes žmonės girdėjo kalbant, kad karalius sielojasi dėl savo sūnaus.
II S LtKBB 19:3  Žmonės grįžo į miestą tylomis, kaip grįžta susigėdę tie, kurie pabėgo iš mūšio.
II S LtKBB 19:4  Karalius, apsidengęs veidą, šaukė garsiu balsu: „Mano sūnau Abšalomai! Abšalomai, mano sūnau, mano sūnau!“
II S LtKBB 19:5  Joabas, nuėjęs pas karalių, tarė: „Tu šiandien sugėdinai visus savo tarnus, kurie išgelbėjo tave bei tavo sūnų, tavo dukterų, tavo žmonų ir sugulovių gyvybes.
II S LtKBB 19:6  Tu myli tuos, kurie tavęs nekenčia, ir nekenti tų, kurie tave myli. Tu šiandien parodei, kad kunigaikščiai ir tauta tau nieko nereiškia. Dabar matau, kad jei Abšalomas būtų gyvas, o mes visi būtume žuvę, tu būtum patenkintas.
II S LtKBB 19:7  Taigi dabar eik ir kalbėk savo žmonėms. Prisiekiu Viešpačiu, jei neišeisi, tai rytoj neturėsi jų nė vieno; tai bus tau didžiausia nelaimė iš visų, kurias patyrei nuo pat savo jaunystės iki šios dienos“.
II S LtKBB 19:8  Karalius atsikėlė ir atsisėdo vartuose. Ir visiems žmonėms buvo pranešta: „Karalius sėdi vartuose“. Tuomet visi žmonės ėjo pas karalių. Izraelitai išsibėgiojo kiekvienas į savo palapines.
II S LtKBB 19:9  Tarp izraelitų giminių kilo ginčai ir nesutarimai: „Karalius mus išlaisvino iš mūsų priešų, jis mus išgelbėjo iš filistinų, o dabar turėjo bėgti iš krašto nuo Abšalomo.
II S LtKBB 19:10  Abšalomas, kurį buvome patepę valdovu, žuvo mūšyje. Kodėl dabar delsiame parsivesti karalių atgal?“
II S LtKBB 19:11  Dovydas pasiuntė pas kunigus Cadoką ir Abjatarą ir prašė kalbėti Judo vyresniesiems: „Kodėl jūs norite būti paskutiniai parvedant karalių į Jeruzalę? Nes tos kalbos Izraelyje pasiekė net karaliaus namus.
II S LtKBB 19:12  Jūs esate mano broliai, mano kūnas ir kaulai. Kodėl jūs norite būti paskutiniai parvedant karalių?“
II S LtKBB 19:13  O Amasai kalbėjo: „Argi tu nesi mano kūnas ir kaulai? Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei tu netapsi mano kariuomenės vadu vietoj Joabo“.
II S LtKBB 19:14  Tuo būdu Dovydas laimėjo visų Judo žmonių širdis; jis buvo pakviestas grįžti su visais savo tarnais.
II S LtKBB 19:15  Karalius grįžo ir pasiekė Jordaną. Judo žmonės atėjo į Gilgalą sutikti karalių ir perkelti jį per Jordaną.
II S LtKBB 19:16  Gero sūnus Šimis, benjaminas iš Bahurimo, taip pat atskubėjo su Judo vyrais karaliaus Dovydo pasitikti.
II S LtKBB 19:17  Su juo buvo tūkstantis vyrų iš Benjamino, taip pat Ciba, Sauliaus namų tarnas, su penkiolika sūnų bei dvidešimt tarnų. Jie perėjo per Jordaną pirma karaliaus
II S LtKBB 19:18  ir padėjo jo šeimynai persikelti per Jordaną, patarnaudami jam. Gero sūnus Šimis puolė ant žemės prieš karalių, kai jis buvo persikėlęs per Jordaną,
II S LtKBB 19:19  ir tarė: „Neįskaityk mano kaltės, mano valdove, ir neprisimink to, ką tavo tarnas darė tau išeinant iš Jeruzalės, ir nelaikyk to savo širdyje.
II S LtKBB 19:20  Žinau, kad esu kaltas. Šiandien atvykau pirmas iš visų Juozapo namų savo valdovo karaliaus pasitikti“.
II S LtKBB 19:21  Cerujos sūnus Abišajas tarė: „Ar Šimį nereikėtų bausti mirtimi už tai, kad jis keikė Viešpaties pateptąjį?“
II S LtKBB 19:22  Dovydas atsakė: „Kas man ir jums, Cerujos sūnūs, kad jūs šiandien man prieštaraujate. Ar šiandien reikėtų ką nors bausti mirtimi Izraelyje? Juk aš šiandien žinau, kad esu Izraelio karalius“.
II S LtKBB 19:23  Karalius pasakė Šimiui: „Tu nemirsi“, ir prisiekė jam.
II S LtKBB 19:24  Sauliaus sūnus Mefi Bošetas atvyko karaliaus pasitikti. Jis nebuvo plovęs savo kojų, kirpęs barzdos ir plovęs drabužių nuo tos dienos, kai karalius išėjo, iki jis sugrįžo.
II S LtKBB 19:25  Jam atvykus iš Jeruzalės karaliaus pasitikti, karalius klausė: „Mefi Bošetai, kodėl nėjai su manimi?“
II S LtKBB 19:26  Mefi Bošetas atsakė: „Mano valdove karaliau, mano tarnas apgavo mane. Tavo tarnas buvo jam įsakęs pabalnoti asilą, kad raitas galėčiau vykti su karaliumi, nes aš esu luošas,
II S LtKBB 19:27  o jis apšmeižė mane tau. Tačiau karalius kaip Dievo angelas. Taigi daryk, kas tau patinka.
II S LtKBB 19:28  Visi mano tėvo namai buvo tarsi mirę žmonės mano valdovo karaliaus akyse. O tu pasodinai savo tarną valgyti prie savo stalo. Argi dar daugiau galėčiau tikėtis iš karaliaus?“
II S LtKBB 19:29  Karalius jam atsakė: „Kam tu visa tai kalbi. Aš pasakiau, kad tu ir Ciba pasidalintumėte žemę“.
II S LtKBB 19:30  Mefi Bošetas atsakė karaliui: „Tegul Ciba viską ima, man gana to, kad mano karalius sveikas sugrįžo į savo namus“.
II S LtKBB 19:31  Gileadietis Barzilajas atėjo iš Rogelimo palydėti karalių per Jordaną.
II S LtKBB 19:32  Jis buvo labai senas žmogus, aštuoniasdešimties metų amžiaus. Karaliui gyvenant Mahanaime, jis aprūpino karalių maistu, nes Barzilajas buvo labai turtingas.
II S LtKBB 19:33  Karalius sakė Barzilajui: „Eime su manimi į Jeruzalę, ten aš tave viskuo aprūpinsiu“.
II S LtKBB 19:34  Barzilajas atsakė karaliui: „Kiek man beliko gyventi, kad aš eičiau su karaliumi į Jeruzalę?
II S LtKBB 19:35  Man šiandien jau aštuoniasdešimt metų. Ar aš atskirsiu, kas gera ir kas bloga? Ar pajusiu tavo valgių ir gėrimų skonį? Ar beišgirsiu dainuojančių vyrų ar moterų balsus? Tai kodėl tavo tarnas turėtų būti našta mano valdovui karaliui?
II S LtKBB 19:36  Tavo tarnas tik truputį palydės tave už Jordano. Kodėl tad karalius turėtų man taip atsilyginti?
II S LtKBB 19:37  Prašau, leisk man grįžti į savo miestą, kad galėčiau mirti ten, kur mano tėvo ir motinos kapas. Tegul tavo tarnas Kimhamas eina su tavimi, karaliau, ir jam daryk tai, kas tau atrodys tinkama“.
II S LtKBB 19:38  Karalius atsakė: „Kimhamas eis su manimi, aš jam atlyginsiu pagal tavo norą ir, ko prašysi, padarysiu“.
II S LtKBB 19:39  Visi žmonės ir karalius persikėlė per Jordaną. Karalius pabučiavo Barzilają ir jį palaimino. Barzilajas sugrįžo į savo namus.
II S LtKBB 19:40  Karaliui keliaujant į Gilgalą, Kimhamas ir visi Judo žmonės bei pusė Izraelio žmonių lydėjo karalių.
II S LtKBB 19:41  Visi Izraelio vyrai atėjo pas karalių ir tarė: „Kodėl tave pasisavino mūsų broliai iš Judo ir perkėlė per Jordaną tave su šeimyna ir visais tavo žmonėmis?“
II S LtKBB 19:42  Judo vyrai atsakė izraelitams: „Todėl, kad karalius yra mums artimesnis. Kodėl pykstate? Ar karalius mus maitino? Ar jis davė mums dovanų?“
II S LtKBB 19:43  Izraelitai atsakė Judo vyrams: „Mes turime dešimt dalių pas karalių ir mes turime daugiau teisių į Dovydą negu jūs. Kodėl mus paniekinote? Argi ne mes pirmieji turėjome sugrąžinti karalių?“ Judo vyrai kalbėjo griežčiau už izraelitus.