Site uses cookies to provide basic functionality.

OK
II SAMUEL
Prev Up Next Toggle notes
Chapter 22
II S LtKBB 22:1  Dovydas kalbėjo Viešpačiui šios giesmės žodžius tą dieną, kai Viešpats jį išgelbėjo iš visų jo priešų ir iš Sauliaus rankų.
II S LtKBB 22:2  Jis sakė: „Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas.
II S LtKBB 22:3  Dievas yra mano uola, Juo pasitikėsiu; Jis mano skydas ir išgelbėjimo ragas, mano apsauga ir mano aukštas bokštas, mano gelbėtojas. Tu gelbsti mane iš smurto.
II S LtKBB 22:4  Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas nuo priešų.
II S LtKBB 22:5  Mirties bangos supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.
II S LtKBB 22:6  Pragaro kančios apraizgė mane, mirties pinklės laukė manęs.
II S LtKBB 22:7  Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, ir mano šauksmas pasiekė Jo ausis.
II S LtKBB 22:8  Susvyravo, sudrebėjo žemė, ir dangaus pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Jis užsirūstino.
II S LtKBB 22:9  Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.
II S LtKBB 22:10  Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.
II S LtKBB 22:11  Jis skrido ant cherubo ir lėkė vėjo sparnais;
II S LtKBB 22:12  Jį supo tamsūs skliautai, vandenys, tiršti debesys.
II S LtKBB 22:14  Viešpats sugriaudė iš dangaus, Aukščiausiojo balsas pasigirdo.
II S LtKBB 22:15  Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, žaibais sunaikino juos.
II S LtKBB 22:16  Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Viešpaties balso ir Jo rūstybės kvapo.
II S LtKBB 22:17  Iš aukštybės Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.
II S LtKBB 22:18  Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie nekentė manęs, nes jie buvo stipresni už mane.
II S LtKBB 22:19  Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.
II S LtKBB 22:20  Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.
II S LtKBB 22:21  Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą atmokėjo man.
II S LtKBB 22:22  Aš laikiausi Viešpaties kelio ir neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas.
II S LtKBB 22:23  Jo įsakymai buvo priešais mane, ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.
II S LtKBB 22:24  Prieš Jį buvau tyras ir saugojausi, kad nenusikalsčiau.
II S LtKBB 22:25  Todėl atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano švarumą Jo akyse.
II S LtKBB 22:26  Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam – tobulas,
II S LtKBB 22:27  tyram Tu pasirodai tyras, o su sukčiumi elgiesi suktai.
II S LtKBB 22:28  Tu gelbsti prispaustuosius, bet išdidžiuosius pažemini.
II S LtKBB 22:29  Viešpatie, Tu esi mano žiburys. Viešpats šviečia man tamsumoje.
II S LtKBB 22:30  Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu – peršokti sieną.
II S LtKBB 22:31  Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.
II S LtKBB 22:32  Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas yra uola, jei ne mūsų Dievas?
II S LtKBB 22:33  Dievas yra stiprybė ir jėga. Jis padaro mano kelią tobulą.
II S LtKBB 22:34  Jis padaro mano kojas kaip stirnos ir iškelia mane į aukštumas.
II S LtKBB 22:35  Jis moko mano rankas kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.
II S LtKBB 22:36  Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo gerumas išaukštino mane.
II S LtKBB 22:37  Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano koja nepaslystų.
II S LtKBB 22:38  Aš persekiojau savo priešus ir sunaikinau, nepasukau atgal, jų neišnaikinęs.
II S LtKBB 22:39  Aš naikinau juos ir sužeidžiau, kad jie nebegalėjo atsikelti; jie krito man po kojomis.
II S LtKBB 22:40  Tu apjuosei mane jėga kovai, atidavei man tuos, kurie kilo prieš mane.
II S LtKBB 22:41  Tu palenkei prieš mane priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.
II S LtKBB 22:42  Jie ieškojo pagalbos, tačiau jos nebuvo, kreipėsi į Viešpatį, bet Jis neatsiliepė.
II S LtKBB 22:43  Aš sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau juos.
II S LtKBB 22:44  Tu išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis. Tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.
II S LtKBB 22:45  Svetimšaliai pasiduos man; kai tik išgirs apie mane, jie paklus man.
II S LtKBB 22:46  Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.
II S LtKBB 22:47  Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola, išaukštintas tebūna Dievas – mano išgelbėjimo uola.
II S LtKBB 22:48  Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas,
II S LtKBB 22:49  Jis išgelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau tų, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai iš žiauraus žmogaus.
II S LtKBB 22:50  Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių ir giedosiu gyrių Tavo vardui.
II S LtKBB 22:51  Jis išgelbėjimo bokštas karaliui; Jis parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius“.