LtKBB - Ecclesiastes - 10

10:1  Negyva musė sugadina vaistininko tepalą, menka kvailystė pakenkia išmintingam ir gerbiamam žmogui.

10:2  Išmintingojo širdis linksta į dešinę, o kvailio – į kairę.

10:3  Kvailys, keliu eidamas, elgiasi neprotingai ir kiekvienam pasirodo, kad yra kvailas.

10:4  Jei tavo valdovas supyko ant tavęs, nepalik savo vietos, nes romumas padengia dideles klaidas.

10:5  Pasaulyje mačiau tokią blogybę, kuri yra tarsi valdovo klaida:

10:6  kvailiai sėdi garbės vietose, o turtingieji – pažeminti;

10:7  mačiau tarnus, jojančius ant žirgų, o kunigaikščius, einančius pėsčiomis.

10:8  Kas kasa duobę, pats į ją įkris, o kas ardo mūrą, tam įgels gyvatė.

10:9  Kas tašo akmenis, gali susižeisti jais, o kas skaldo malkas, gali nuo jų nukentėti.

10:10  Jei kirvis atbukęs ir nepagaląstas, reikės įdėti daugiau jėgų. Geriausia viską išmintingai apgalvoti.

10:11  Gyvatė gali įgelti, kol ji dar neužkalbėta, ir plepys už ją ne geresnis.

10:12  Išmintingojo žodžiai maloningi, o kvailio kalbos pražudo jį patį;

10:13  jo kalbos pradžia yra kvailystė, o pabaiga – beprotybė.

10:14  Kvailys daug kalba. Nė vienas žmogus nežino, kas bus; kas gali jam pasakyti, kas bus po jo?

10:15  Kvailys nuo darbo greitai pavargsta, nes jis net kelio į miestą nežino.

10:16  Vargas kraštui, kurio karalius yra vaikas ir kurio kunigaikščiai puotauja rytą.

10:17  Palaimintas kraštas, kurio karalius yra kilmingas ir kurio kunigaikščiai valgo laiku; ne pasigerdami, o pasistiprindami.

10:18  Dėl tinginystės namas griūna ir dėl rankų neveiklumo vanduo varva į namus.

10:19  Puotos ir vynas palinksmina, o pinigas už viską atsako.

10:20  Net mintyse nekeik karaliaus ir turtuolio savo miegamajame, nes padangių paukščiai nuneš žodį ir paskelbs, kas buvo pasakyta.