LtKBB - Lamentations - 5

5:1  Viešpatie, atsimink, kas įvyko. Pažvelk, atkreipk dėmesį į mūsų vargus.

5:2  Mūsų paveldas ir namai svetimųjų rankose.

5:3  Mes esame našlaičiai, mūsų motinos – našlės;

5:4  privalome pirkti savo vandenį ir mokėti pinigus už savo malkas.

5:5  Mus vargina sunkiais darbais ir pavargus neleidžia atsikvėpti.

5:6  Prašėme pagalbos egiptiečių ir asirų, kad bent duonos gautume.

5:7  Mūsų tėvai nusikalto, o mes turime nešti jų kaltę.

5:8  Vergai viešpatauja mums, ir niekas negali mūsų išvaduoti iš jų rankos.

5:9  Bijodami kardo dykumoje, mes parsigabenome duonos.

5:10  Mūsų oda pajuodusi kaip krosnis nuo siaučiančio bado.

5:11  Moterys ir mergaitės prievartaujamos Sione ir Judo miestuose.

5:12  Kunigaikščius jie pakorė, o vyresniųjų negerbia.

5:13  Jauni vyrai verčiami girnomis malti, vaikai klumpa po sunkiomis naštomis.

5:14  Vyresnieji nebesirodo prie miesto vartų, ir vaikai nebesusirenka žaisti.

5:15  Mūsų širdies džiaugsmas dingo, žaidimai virto liūdesiu.

5:16  Karūna nuo galvos nukrito. Vargas mums, nes mes nusikaltome.

5:17  Todėl mūsų širdis alpsta, akys aptemo.

5:18  Siono kalnas apleistas, lapės gyvena jame.

5:19  Bet Tu, Viešpatie, pasilieki per amžius. Tavo sostas lieka kartų kartoms.

5:20  Kodėl Tu mus taip ilgai užmiršai ir palikai?

5:21  Viešpatie, sugrąžink mus pas save, ir mes sugrįšime. Atnaujink mus kaip anomis dienomis!

5:22  Argi Tu mus visiškai atstūmei ir rūstausi amžinai?