LtKBB - Deuteronomy - 23

23:1  „Eunuchas neįeis į Viešpaties tautą.

23:2  Pavainikis neįeis į Viešpaties tautą, nė jo palikuonys neįeis į Viešpaties tautą net iki dešimtos kartos.

23:3  Amonitas ir moabitas neįeis į Viešpaties tautą, nė jų palikuonys neįeis į Viešpaties tautą net iki dešimtos kartos per amžius,

23:4  nes jie nepasitiko jūsų kelyje su duona ir vandeniu, kai išėjote iš Egipto, bet pasisamdė prieš jus iš Mesopotamijos Beoro sūnų Balaamą, kad jus prakeiktų.

23:5  Bet Viešpats, tavo Dievas, neklausė Balaamo ir pavertė prakeikimą palaiminimu, nes Jis mylėjo tave.

23:6  Nelinkėk jiems taikos ir gerovės per visas savo dienas ir per amžius.

23:7  Neniekink edomitų, nes jie tavo broliai, nė egiptiečių, nes buvote ateiviai jų žemėje.

23:8  Jų trečios kartos vaikai įeis į Viešpaties tautą.

23:9  Traukdamas į karą su priešu, saugokis nuo visų blogybių.

23:10  Jei vyras susiteptų nuo to, kas atsitiko jam naktį, jis privalo išeiti iš stovyklos ir neįeiti į stovyklą.

23:11  Vakare, saulei nusileidus, apsiplovęs vėl gali grįžti į stovyklą.

23:12  Turėk vietą už stovyklos, kur galėtum išeiti.

23:13  Neškis kastuvėlį, išsikask duobelę pritūpdamas ir užpilk žemėmis išmatas.

23:14  Viešpats, tavo Dievas, yra stovykloje, kad tave globotų ir padėtų kovoje su priešu. Tavo stovykla tebūna šventa, kad Dievas nematytų nešvaros tarp jūsų ir nepasišalintų.

23:15  Vergo, kuris pas tave atbėgs, negrąžink jo šeimininkui.

23:16  Jis tegyvena pas tave toje vietoje, kuri jam patiks, ir kurią jis pasirinks; tu jo neišnaudok.

23:17  Nebus paleistuvės iš Izraelio dukterų, nė iškrypėlių iš Izraelio sūnų.

23:18  Neatnešk į Viešpaties, tavo Dievo, namus nei paleistuvės užmokesčio, nei šuns kainos pagal jokį įžadą; Viešpaties, tavo Dievo, akyse jie yra pasibjaurėjimas.

23:19  Neimk iš savo brolio palūkanų nei už paskolintus pinigus, nei už javus, nei už kurį nors kitą daiktą.

23:20  Iš svetimo gali imti. Broliui gi skolink be palūkanų, kad Viešpats, tavo Dievas, tave laimintų visuose tavo darbuose žemėje, kurios eini paveldėti.

23:21  Padaręs Viešpačiui, savo Dievui, įžadą, nedelsk jo įvykdyti, nes Viešpats, tavo Dievas, pareikalaus iš tavęs, ir tai bus tau nuodėmė.

23:22  Jei nepadarysi įžado, tau nebus nuodėmės.

23:23  Pažadėjęs laikykis žodžio, nes tu laisva valia davei įžadą Viešpačiui, savo Dievui, kai savo burna pažadėjai.

23:24  Savo artimo vynuogyne valgyk vynuogių kiek nori, bet su savimi nieko neišsinešk.

23:25  Savo artimo javų lauke gali skinti varpas savo ranka, bet pjautuvu nepjauk“.