LtKBB - Exodus - 4

4:1  Mozė sakė: „O jeigu jie netikės manimi ir neklausys mano balso, sakydami: ‘Tau nepasirodė Viešpats’“.

4:2  Tuomet Viešpats paklausė jį: „Ką laikai rankoje?“ Jis atsakė: „Lazdą“.

4:3  „Mesk žemėn!“ – tarė Dievas. Jis numetė ją ir ji pavirto gyvate; Mozė ėmė bėgti nuo jos.

4:4  Viešpats pasakė Mozei: „Ištiesk savo ranką ir nutverk ją už uodegos!“ Jis ištiesė savo ranką, nutvėrė ją ir ji pavirto lazda.

4:5  „Tai daryk, kad jie tikėtų, jog tau pasirodė Viešpats, jų tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas“.

4:6  Viešpats kalbėjo toliau ir liepė jam įkišti ranką į savo užantį. Jis įkišo, ir kai ištraukė ją, ranka buvo balta nuo raupsų kaip sniegas.

4:7  „Vėl įkišk savo ranką į užantį!“ – tarė Dievas. Jis padarė, kaip buvo liepta. Kai jis ištraukė ją, ji buvo sveika.

4:8  „Jeigu jie netikės tavimi ir nekreips dėmesio į pirmojo ženklo balsą, tai jie patikės kito ženklo balsu.

4:9  O jeigu jie netikės šiais dviem ženklais ir neklausys tavo balso, tai pasemk upės vandens ir išliek ant žemės! Tada vanduo, kurį pasemsi iš upės ir išliesi ant žemės, pavirs krauju“.

4:10  Mozė tarė Viešpačiui: „Viešpatie, aš nesu iškalbingas: nebuvau toks anksčiau nei dabar, kai Tu prabilai į savo tarną. Man sunku kalbėti ir mano liežuvis pinasi“.

4:11  Viešpats jam atsakė: „Kas sutvėrė žmogaus burną? Kas padaro jį nebylų, kurčią, matantį ar aklą? Argi ne Aš, Viešpats?

4:12  Taigi dabar eik, o Aš būsiu su tavo lūpomis ir tave pamokysiu, ką kalbėti“.

4:13  Jis atsakė: „Prašau, Viešpatie, siųsk ką nors kitą!“

4:14  Tada Viešpats supykęs tarė: „Žinau, kad tavo brolis Aaronas, levitas, yra iškalbus ir jis pasitiks tave. Tave pamatęs, jis džiaugsis savo širdyje.

4:15  Tu kalbėsi jam ir įdėsi žodžius į jo lūpas. Aš būsiu su tavo ir jo lūpomis ir jus pamokysiu, ką turite daryti.

4:16  Jis kalbės už tave tautai. Jis bus tavo lūpomis, o tu būsi jam vietoje Dievo.

4:17  Pasiimk šitą lazdą, su kuria darysi ženklus“.

4:18  Mozė sugrįžo pas savo uošvį Jetrą ir tarė jam: „Prašau, leisk man sugrįžti į Egiptą pas savo brolius ir pasižiūrėti, ar jie tebėra gyvi“. Jetras atsakė: „Eik ramybėje!“

4:19  Viešpats tarė Mozei Midjane: „Sugrįžk į Egiptą! Nes visi, kurie ieškojo tavo gyvybės, yra mirę“.

4:20  Mozė pasiėmė žmoną ir sūnus, užsodino juos ant asilo ir grįžo į Egiptą; ir Dievo lazdą jis pasiėmė į savo ranką.

4:21  Viešpats pasakė Mozei: „Kai sugrįši į Egiptą, žiūrėk, kad padarytum faraono akivaizdoje visus stebuklus, kuriuos įdėjau į tavo ranką. Bet Aš užkietinsiu jo širdį, ir jis neišleis tautos.

4:22  Sakyk faraonui: ‘Taip kalba Viešpats: ‘Izraelis yra mano pirmagimis sūnus.

4:23  Aš tau sakau: išleisk mano sūnų, kad jis man tarnautų; jei neišleisi jo, nužudysiu tavo pirmagimį sūnų’“.

4:24  Pakeliui, nakvynės namuose, sutiko jį Viešpats ir norėjo nužudyti.

4:25  Tada Cipora, paėmusi aštrų akmenį, apipjaustė sūnų, numetė odelę prie Mozės kojų ir tarė: „Tu esi mano kruvinas vyras!“

4:26  Ir Viešpats leido jam eiti. Tada ji pasakė: „Kruvinas vyras dėl apipjaustymo“.

4:27  Viešpats tarė Aaronui: „Eik į dykumą pasitikti Mozės“. Jis ėjo ir, sutikęs jį prie Dievo kalno, pabučiavo.

4:28  Mozė papasakojo Aaronui visus Viešpaties, kuris jį siuntė, žodžius ir apie visus ženklus, kuriuos Jis jam įsakė daryti.

4:29  Mozė ir Aaronas nuėję surinko visus izraelitų vyresniuosius.

4:30  Aaronas kalbėjo visus žodžius, kuriuos Viešpats buvo kalbėjęs Mozei, ir padarė ženklus tautos akyse.

4:31  Tauta patikėjo. Išgirdę, kad Viešpats aplankė izraelitus ir pamatė jų priespaudą, jie žemai nusilenkė ir pagarbino Jį.