LtKBB - James - 2

2:1  Mano broliai, turėkite mūsų Jėzaus Kristaus, šlovės Viešpaties, tikėjimą, neatsižvelgdami į asmenis.

2:2  Štai į jūsų susirinkimą ateina žmogus su auksiniu žiedu, puikiais drabužiais, taip pat įžengia beturtis apskurusiu apdaru.

2:3  Jūs žiūrite į tą, kuris puikiai apsirengęs, ir sakote: „Atsisėsk čia į gerą vietą“, o beturčiui tariate: „Stovėk ten“, arba: „Sėskis prie mano kojų“.

2:4  Argi jūs nesate šališki, argi netampate piktais sumetimais besivadovaujantys teisėjai?

2:5  Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio vargšų, kad jie būtų turtingi tikėjimu ir paveldėtų karalystę, pažadėtą Jį mylintiems?

2:6  O jūs paniekinote beturtį! Argi ne turtuoliai jus spaudžia, ar ne jie tampo jus po teismus?

2:7  Ar ne jie niekina tą kilnų vardą, kuriuo jūs vadinatės?

2:8  Jeigu tik įvykdote karališkąjį įstatymą, kaip sako Raštas: „Mylėk savo artimą kaip save patį“, jūs gerai darote;

2:9  bet, jeigu atsižvelgiate į asmenis, darote nuodėmę ir esate įstatymo kaltinami kaip nusižengėliai.

2:10  Mat, kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas kaltas dėl visų.

2:11  Juk Tas, kuris pasakė: „Nesvetimauk!“, taip pat pasakė ir: „Nežudyk“. Tad jeigu tu nesvetimauji, bet žudai, – vis tiek esi įstatymo laužytojas.

2:12  Taip kalbėkite ir taip darykite, kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisvės įstatymą.

2:13  Teismas negailestingas tam, kuris neparodė gailestingumo. O gailestingumas triumfuoja prieš teismą.

2:14  Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas?

2:15  Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto,

2:16  ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kokia iš to nauda?

2:17  Taip ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs.

2:18  Bet kažkas pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus“. Parodyk man savo tikėjimą be darbų, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą.

2:19  Tu tiki, kad yra vienas Dievas? Gerai darai. Ir demonai tiki ir dreba!

2:20  Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų miręs?

2:21  Argi ne darbais buvo išteisintas mūsų tėvas Abraomas, aukodamas savo sūnų Izaoką ant aukuro?

2:22  Ar matai, kad tikėjimas veikė kartu su jo darbais, ir darbais tikėjimas buvo atbaigtas?

2:23  Taip išsipildė Rašto žodžiai: „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai buvo jam įskaityta teisumu“, o jis buvo pramintas Dievo draugu.

2:24  Jūs matote, kad žmogus išteisinamas darbais, o ne vienu tikėjimu.

2:25  Taip pat ir paleistuvė Rahaba: argi ji ne darbais buvo išteisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu juos išleido?

2:26  Kaip kūnas be dvasios yra miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas.