LtKBB - Psalms - 10

10:1  Viešpatie, kodėl stovi toli, kodėl nelaimės metu slepiesi?

10:2  Bedievis didžiuojasi ir persekioja vargšą; tepakliūna jie į pinkles, savo sumanytas.

10:3  Nedorėlis giriasi savo širdies pageidimais, gobšuolis didžiuojasi ir niekina Viešpatį.

10:4  Nedorėlis išdidžiu veidu neieško Dievo, nėra Dievo jo mintyse.

10:5  Jam viskas sekasi, per toli nuo jo Tavo sprendimai, jis visus savo priešus niekais laiko.

10:6  Jis tarė savo širdyje: „Niekas manęs nepajudins, niekada manęs neištiks nelaimė“.

10:7  Jo burna pilna keiksmų, smurto, apgaulės; po jo liežuviu – nelaimė ir tuštybė.

10:8  Tyko prie kelio kur įlindęs, iš pasalų nekaltąjį žudo. Jis seka akimis varguolį,

10:9  tūno pasislėpęs kaip liūtas tankynėje, vargšą kėsinasi sugauti; jis sugauna vargšą ir įtraukia į savo tinklą.

10:10  Pasilenkia, atsigula, vargšai krinta į jo galingus nagus.

10:11  Jis tarė savo širdyje: „Dievas pamiršo, Jis nusigręžė, nieko nematys“.

10:12  Viešpatie, pakilk, Dieve, pakelk savo ranką, neužmiršk vargdienių!

10:13  Ko gi nedorėlis prieš Dievą burnoja? Jis tarė savo širdyje: „Tu nepareikalausi“.

10:14  Tu matai tai, nes žiūri į vargą ir skausmą, kad atlygintum savo ranka. Vargšas atsiduoda Tau, Tu esi našlaičių globėjas.

10:15  Sulaužyk ranką bedieviui ir nedorėliui atlygink už jo nedorumą, kol neliks iš jo nieko.

10:16  Viešpats yra Karalius per amžių amžius, iš Jo žemės pagonys išnyks.

10:17  Nuolankiųjų troškimą Tu girdi, sustiprini jų širdis, atkreipi savo ausį,

10:18  kad gintum našlaičio ir prispaustojo teises, kad žemės žmogus daugiau nebesiautėtų.