LtKBB - Psalms - 106

106:1  Girkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

106:2  Kas išvardins galingus Viešpaties darbus, kas apsakys Jo šlovę?

106:3  Palaiminti, kurie Jo įsakymus vykdo, kurie visą laiką elgiasi teisiai.

106:4  Viešpatie, būdamas palankus savo tautai, atsimink ir mane, suteik man savo išgelbėjimą,

106:5  kad matyčiau išrinktųjų gerovę, džiūgaučiau su Tavo tauta, didžiuočiausi su Tavo paveldu.

106:6  Nusidėjome su savo tėvais, nusikaltome, elgėmės nedorai.

106:7  Mūsų tėvai Egipte nesuprato Tavo stebuklų. Jie užmiršo Tavo didelį gailestingumą, prieš Tave prie Raudonosios jūros maištavo.

106:8  Bet Jis dėl savo vardo išgelbėjo juos, kad parodytų savo galybę.

106:9  Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą.

106:10  Iš vergijos Jis išgelbėjo juos, išpirko juos iš priešo rankos.

106:11  Vandenys užliejo priešus, nė vieno jų neliko.

106:12  Tada jie tikėjo Jo žodžiais, giedojo jam gyrių.

106:13  Bet greitai pamiršo Jo darbus ir nelaukė Jo patarimų,

106:14  dykumoje geiduliams atsidavė ir Dievą tyruose gundė.

106:15  Jis suteikė jiems, ko prašė, kartu siuntė ligas į jų būrį.

106:16  Pavydėjo jie Mozei stovykloje ir Viešpaties šventajam Aaronui.

106:17  Atsivėrusi žemė prarijo Dataną, palaidojo gaują Abiramo.

106:18  Užsidegė ugnis tarp jų, nedorėlius sudegino liepsna.

106:19  Jie pasidarė veršį Horebe ir garbino nulietą atvaizdą.

106:20  Jie iškeitė savo šlovę į pavidalą jaučio, ėdančio žolę.

106:21  Jie pamiršo savo gelbėtoją Dievą, kuris didelių dalykų Egipte padarė,

106:22  nuostabių darbų Chamo krašte, baisių dalykų prie Raudonosios jūros.

106:23  Dievas būtų juos sunaikinęs, jeigu ne Jo išrinktasis Mozė, stojęs užtarti juos prieš Dievą, kad Jo rūstybė jų nenubaustų.

106:24  Jie paniekino gerąją žemę, netikėjo Jo žodžiais,

106:25  palapinėse savo murmėjo, Viešpaties balso neklausė.

106:26  Jis tada pakėlė ranką, kad juos dykumoje sunaikintų,

106:27  jų vaikus išblaškytų tarp pagonių, po visas šalis išsklaidytų.

106:28  Jie Baal Peorui tarnavo, valgė negyvųjų aukas.

106:29  Šitaip jie savo darbais Viešpatį užrūstino, ir maras paplito tarp jų.

106:30  Tik kai Finehasas pakilęs teismą įvykdė, liovėsi maras.

106:31  Tai buvo jam įskaityta teisumu per visas kartas.

106:32  Įpykino jie Viešpatį prie Meribos vandenų, ir Mozė dėl jų nukentėjo.

106:33  Jie apkartino jo dvasią, neapgalvotus žodžius jis kalbėjo savo lūpomis.

106:34  Jie nesunaikino tautų, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs.

106:35  Jie su pagonimis susimaišė ir išmoko jų darbus daryti.

106:36  Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto.

106:37  Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,

106:38  liejo nekaltą kraują – savo sūnų ir dukterų kraują – aukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.

106:39  Jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo poelgiais.

106:40  Tada užsidegė Viešpaties rūstybė prieš savo tautą, bjaurus Jam tapo Jo paveldas.

106:41  Atidavė juos pagonims, tie, kurie jų nekentė, valdė juos.

106:42  Juos spaudė priešai ir slėgė jų ranka.

106:43  Daug kartų Jis išlaisvino juos, bet jie neklausė Jo patarimų; dėl savo nedorybių jie buvo pažeminti.

106:44  Tačiau Viešpats atsižvelgė į jų priespaudą, išgirdęs jų šauksmą,

106:45  atsiminė jų labui savo sandorą. Jis gailėjosi jų, būdamas didžiai gailestingas.

106:46  Jis davė jiems rasti pasigailėjimą akyse tų, kurie išsivedė juos į nelaisvę.

106:47  Išgelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve, ir surankiok tautose išblaškytus, kad dėkotume Tavo šventam vardui, girtumėmės Tavo šlove.

106:48  Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, nuo amžių ir per amžius! Visa tauta tesako: „Amen“. Girkite Viešpatį!