LtKBB - Psalms - 22

22:1  Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Mano šauksmas toli nuo mano pagalbos.

22:2  Mano Dieve, šaukiuosi Tavęs dieną, bet Tu neišklausai, ir naktį aš nenutylu.

22:3  Tu esi šventas, kuris gyveni Izraelio gyriuje.

22:4  Mūsų tėvai pasitikėjo Tavimi, ir Tu išgelbėjai juos.

22:5  Šaukėsi Tavęs ir buvo išgelbėti, pasitikėjo tavimi ir nebuvo sugėdinti.

22:6  Aš – ne žmogus, bet kirmėlė, žmonių išjuoktas, tautos paniekintas.

22:7  Kas mane mato, tyčiojasi iš manęs, sustato lūpas, kraipo galvą:

22:8  „Jis pasitikėjo Viešpačiu, teišvaduoja jį dabar, teišgelbsti jį, nes jį pamėgo“.

22:9  Tu gi mane išėmei iš įsčių, mane saugojai prie motinos krūtų.

22:10  Tavo globai buvau pavestas nuo gimimo, nuo pirmosios dienos buvai mano Dievas.

22:11  Nebūk toli nuo manęs, nes bėda yra arti ir nėra, kas padėtų.

22:12  Daug veršių mane apsupo, Bašano jaučiai mane apstojo.

22:13  Jie išsižiojo prieš mane tarsi plėšrus ir riaumojantis liūtas.

22:14  Aš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje.

22:15  Mano jėgos išdžiūvo lyg šukė, prie gomurio limpa liežuvis; į mirties dulkes Tu atvedei mane.

22:16  Apspito mane šunys, nedorėlių gauja aplink mane. Jie pervėrė mano rankas ir kojas.

22:17  Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. O jie žiūri ir stebi mane,

22:18  drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą.

22:19  Bet, Viešpatie, nebūk toli nuo manęs. Mano stiprybe, skubėk man padėti.

22:20  Nuo kardo gelbėk mano sielą, iš šuns letenų – mano gyvybę.

22:21  Iš liūto nasrų gelbėk ir nuo stumbro ragų išgirdęs išvaduok mane.

22:22  Tavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave.

22:23  Kurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai!

22:24  Jis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.

22:25  Jį girsiu dideliame susirinkime, vykdysiu įžadus tarp tų, kurie Jo bijo.

22:26  Vargšai valgys ir pasisotins, Viešpatį girs visi, kas Jo ieško; jūsų širdys tegyvuoja per amžius!

22:27  Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos.

22:28  Viešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims.

22:29  Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos.

22:30  Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai.

22:31  Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: „Viešpats tai padarė“.