LtKBB - Psalms - 73

73:1  Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.

73:2  Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.

73:3  Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.

73:4  Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.

73:5  Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.

73:6  Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.

73:7  Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.

73:8  Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.

73:9  Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.

73:10  Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.

73:11  Jie sako: „Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?“

73:12  Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.

73:13  Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?

73:14  Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.

73:15  Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.

73:16  Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,

73:17  kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.

73:18  Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.

73:19  Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.

73:20  Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.

73:21  Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,

73:22  aš buvau kvailas ir neišmanantis – lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.

73:23  Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.

73:24  Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.

73:25  Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.

73:26  Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.

73:27  Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.

73:28  Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.