LtKBB - Psalms - 49

49:1  Išgirskite visos tautos! Klausykitės visi pasaulio gyventojai:

49:2  prastuoliai ir kilmingieji, turtuoliai ir vargšai!

49:3  Savo burna skelbsiu išmintį; mano širdies apmąstymai – išmanymas.

49:4  Aš klausysiuos patarlių, skambant arfai įminsiu mįslę.

49:5  Ko gi man nelaimės dienomis bijoti, kai priešai klastingi apninka,

49:6  kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais?

49:7  Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nė Dievui duoti išpirką už jį.

49:8  Didelė kaina už sielos išpirkimą – tiek niekad neturėsi,

49:9  kad galėtum amžinai gyventi ir nematytum sugedimo.

49:10  Matysi, kaip išminčiai miršta, kvailiai ir paikieji žūna, palikdami turtus kitiems.

49:11  Jie nori, kad jų namai pasiliktų per amžius, jų buveinės kartų kartoms, savo vardais jie pavadina žemes.

49:12  Net ir garbingas žmogus neišlieka: jis panašus į galviją, kuris pražūna.

49:13  Toks yra kvailai pasitikinčiųjų likimas ir galas jų pasekėjų, kurie pritaria jiems.

49:14  Mirtis juos ganys kaip avis. Josios buveinei jie skirti ir į ją nužengs. Jų kūnas sunyks, pavidalas sudūlės; mirusiųjų buveinė bus jų namai.

49:15  Tačiau Dievas iš kapo išpirks mano sielą, Jis priims mane.

49:16  Nesijaudink, jei kas praturtėja ir jo namų garbė padidėja.

49:17  Juk mirdamas jis to nepasiims, garbė nepalydės jo.

49:18  Nors gyvendamas jis tarsis esąs laimingas, kiti jį dėl sėkmės girs,

49:19  tačiau jis nužengs pas savo tėvų kartą ir šviesos neregės per amžius.

49:20  Žmogus, kuris yra gerbiamas, bet neturi supratimo, yra panašus į galviją, kuris pražus.