LtKBB - Psalms - 77

77:1  Mano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane!

77:2  Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos.

77:3  Kai prisimenu Dievą – vaitoju, aš skundžiuosi ir alpsta mano dvasia.

77:4  Tu laikai atmerktas mano akis. Aš nerimauju ir negaliu kalbėti.

77:5  Apie praėjusias dienas mąstau, prisimenu senus laikus.

77:6  Naktį prisimenu giesmę ir mąstau savo širdyje, mano dvasia vis tyrinėja:

77:7  „Nejaugi amžiams atstums Viešpats ir nebebus palankus?

77:8  Ar Jo gailestingumas aplenkė mane? Ar Jo pažadai, duoti kartų kartoms, neišsipildys?

77:9  Argi Dievas pamiršo būti maloningas ir užsirūstinęs atsisakė būti gailestingas?“

77:10  Aš sakiau: „Man skaudu, kad Aukščiausiojo dešinė pasikeitusi“.

77:11  Prisimenu Viešpaties darbus, Tavo senovėje darytus stebuklus;

77:12  apgalvoju visą Tavo darbą, kalbu apie Tavo veiksmus.

77:13  Dieve, šventas yra Tavo kelias! Kuris dievas yra toks didis, kaip mūsų Dievas?

77:14  Tu esi stebuklus darantis Dievas, apreiškiantis tautose savo galią.

77:15  Tu savo ranka išpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo vaikus.

77:16  Pamatę Tave vandenys, o Dieve, pamatę Tave vandenys sudrebėjo, gelmės sunerimo.

77:17  Iš debesų vanduo pasipylė, pasigirdo padangėse garsas, švilpė Tavosios strėlės.

77:18  Griaustinis danguje sudundėjo, žaibai apšvietė pasaulį, drebėjo ir virpėjo žemė.

77:19  Tavo kelias ėjo per jūrą, takas – per plačius vandenis, kur praėjai – neliko žymės.

77:20  Tu vedei savo tautą kaip avis Mozės ir Aarono ranka.