LtKBB - Psalms - 107

107:1  Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

107:2  Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos,

107:3  ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.

107:4  Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.

107:5  Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo.

107:6  Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo.

107:7  Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.

107:8  Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

107:9  Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių.

107:10  Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti, –

107:11  nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,

107:12  todėl Jis pažemino vargu jų širdis, – krito, ir niekas jiems nepadėjo.

107:13  Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.

107:14  Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.

107:15  Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

107:16  Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė.

107:17  Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia.

107:18  Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų.

107:19  Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti.

107:20  Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino.

107:21  Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

107:22  Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus.

107:23  Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja,

107:24  tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse.

107:25  Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos.

107:26  Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje.

107:27  Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.

107:28  Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja.

107:29  Jis nutildo audrą, nuramina bangas.

107:30  Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.

107:31  Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

107:32  Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje.

107:33  Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltinius – sausa žeme,

107:34  derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena.

107:35  Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemę – vandens šaltiniais.

107:36  Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą.

107:37  Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių.

107:38  Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti.

107:39  Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla,

107:40  Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,

107:41  bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.

107:42  Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną.

107:43  Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.