LtKBB - Psalms - 104

104:1  Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs.

104:2  Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.

104:3  Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų.

104:4  Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį.

104:5  Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius.

104:6  Vandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė.

104:7  Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino.

104:8  Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei.

104:9  Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės.

104:10  Tu pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka.

104:11  Iš jų miško žvėrys geria ir laukiniai asilai troškulį savo malšina.

104:12  Jų pakrantėse padangių paukščiai gyvena, medžių šakose jie čiulba.

104:13  Iš savo kambarių kalnus Tu laistai, Tavo rankų darbas gaivina žemę.

104:14  Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų

104:15  ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis.

104:16  Viešpaties medžiai pasisotina, Libano kedrai, Jo pasodinti.

104:17  Paukščiai ten krauna lizdus, gandras kipariso viršūnėje sau namus pasidarė.

104:18  Aukšti kalnai – laukinėms ožkoms, uolos – triušiams prieglaudą teikia.

104:19  Jis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti.

104:20  Tu siunti tamsą, ir ateina naktis, miško žvėrys sujunda.

104:21  Ima riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto.

104:22  Kai pateka saulė, jie pasitraukia miegoti į savo lindynes.

104:23  Žmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro.

104:24  Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų.

104:25  Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų.

104:26  Ten plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia.

104:27  Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu.

104:28  Tu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai.

104:29  Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta.

104:30  Atsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos ir atnaujini žemės veidą.

104:31  Viešpaties šlovė pasiliks per amžius, džiaugsis Viešpats savo darbais.

104:32  Jis pažvelgia į žemę, ji sudreba; paliečia kalnus, ir jie rūksta.

104:33  Viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių Dievui, kol gyvas būsiu.

104:34  Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje.

104:35  Te nusidėjėliai dingsta iš žemės, tenebūna daugiau nedorėlių. Laimink, mano siela, Viešpatį! Girkite Viešpatį!