LtKBB - Psalms - 78

78:1  Klausykis mano tauta mano įstatymo. Išgirsk savo ausimis mano burnos žodžius!

78:2  Atversiu burną palyginimais, atskleisiu senovės laikų paslaptis.

78:3  Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums,

78:4  neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė.

78:5  Jis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams,

78:6  kad ir būsimoji karta – ateityje gimsiantieji vaikai – žinotų ir skelbtų savo vaikams,

78:7  kad jie pasitikėtų Dievu, nepamirštų Dievo darbų ir laikytųsi Jo įsakymų,

78:8  kad netaptų jie, kokie buvo jų tėvai, kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui.

78:9  Efraimai, ginkluoti lankais, pabėgo iš mūšio kautynių dieną.

78:10  Dievo sandoros jie nesilaikė ir įstatymų nepaisė.

78:11  Užmiršo Jo darbus bei padarytus stebuklus.

78:12  Jų tėvams matant, Jis darė nuostabių dalykų Egipto šalyje, Coano laukuose.

78:13  Jis perskyrė jūrą ir pervedė juos, vandenys stovėjo kaip siena.

78:14  Jis vedė juos dieną debesimi, o naktį – ugnies šviesa.

78:15  Jis perskėlė dykumos uolą ir pagirdė juos kaip iš gelmių.

78:16  Iš uolos veržėsi srovės ir vanduo lyg upės tekėjo.

78:17  Tačiau jie dar daugiau prieš Jį nusidėjo, maištavo prieš Aukščiausiąjį dykumoje.

78:18  Jie gundė Dievą savo širdyse, reikalaudami maisto, kurio užsigeidė.

78:19  Jie kalbėjo prieš Dievą ir sakė: „Argi gali Dievas paruošti mums stalą dykumoje?

78:20  Štai Jis smogė į uolą, iš jos ištekėjo vandenys ir pasipylė upeliai. Bet argi Jis gali duoti duonos ir mėsos savo tautai?“

78:21  Išgirdęs tai, Viešpats supyko, ugnis užsidegė prieš Jokūbą, rūstybė kilo prieš Izraelį,

78:22  nes jie netikėjo Dievu ir nepasitikėjo Jo išgelbėjimu.

78:23  Tačiau Jis debesims įsakė iš aukštybių, dangaus vartus atidarė.

78:24  Iš dangaus Jis pabėrė maną – maistą jiems valgyti.

78:25  Žmonės valgė angelų duoną; turėjo pakankamai maisto.

78:26  Jis padangėje sukėlė rytų ir pietų vėją savo galia

78:27  ir leido lyti ant jų mėsa kaip dulkėmis ir sparnuotais paukščiais kaip jūros smiltimis.

78:28  Jie krito į jų stovyklą ties palapinėmis.

78:29  Jie valgė, ir visi pasisotino: patenkino Dievas jų norus.

78:30  Bet jie dar nebuvo palikę savo geismų, dar valgis tebebuvo burnoje,

78:31  kai Dievo rūstybė užgriuvo juos. Jis išžudė jų riebiausius ir Izraelio rinktinius sunaikino.

78:32  Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais.

78:33  Jie leido dienas tuštybėje, savo metus – baimėje.

78:34  Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė.

78:35  Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas.

78:36  Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam,

78:37  jų širdis nebuvo teisi prieš Jį, jie nepasiliko ištikimi Jo sandorai.

78:38  Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio.

78:39  Jis atsimindavo, kad jie tėra kūnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegrįžta.

78:40  Kaip dažnai jie pykdė Jį dykumoje, liūdino tyruose!

78:41  Jie vis iš naujo gundė Dievą ir apribojo Izraelio Šventąjį.

78:42  Jie neprisimindavo Jo rankos ir tos dienos, kai Jis išvadavo juos iš priešo,

78:43  kai darė Egipte ženklus ir stebuklus Coano laukuose.

78:44  Jis pavertė krauju upelius ir upes, kad jie negalėtų gerti iš jų.

78:45  Jis siuntė muses, kurios kandžiojo juos, taip pat varles, kurios naikino juos.

78:46  Jis užleido ant jų laukų derliaus žiogus ir skėrius.

78:47  Jis išdaužė ledais vynuogynus ir šilkmedžius sunaikino šalčiu.

78:48  Jų gyvuliai nuo ledų žuvo ir galvijus naikino žaibai.

78:49  Jis siuntė jiems savo rūstybę, įtūžį, pyktį ir visus nelaimių nešėjus.

78:50  Jis padarė kelią savo rūstybei, nesaugojo jų nuo mirties, ant jų užleido marą.

78:51  Jis išžudė visus pirmagimius Egipte, pajėgumo pradžią Chamo palapinėse.

78:52  Jis išvedė savo tautą kaip avis, kaip kaimenę dykuma vedė.

78:53  Jis vedė juos saugiai, jie nieko nebijojo, jų priešus apdengė jūra.

78:54  Jis atvedė juos į šventąją žemę, prie kalno, kurį Jo dešinė buvo įsigijusi.

78:55  Jis išvarė tautas, išdalijo jų žemę paveldėti ir Izraelio gimines apgyvendino jų palapinėse.

78:56  Tačiau jie gundė Jį ir maištavo prieš Dievą, Aukščiausiojo įsakymų nesilaikė.

78:57  Nusisuko ir buvo neištikimi kaip jų tėvai, nukrypo į šalį kaip sugadintas lankas.

78:58  Aukštumomis jie kėlė Jo pyktį, drožtais atvaizdais sukėlė Jam pavydą.

78:59  Dievas, tai išgirdęs, supyko ir pasibjaurėjo Izraeliu.

78:60  Jis paliko palapinę Šilojuje, kurią tarp žmonių buvo pasistatęs.

78:61  Savo jėgą Jis atidavė į nelaisvę, savo šlovę – į priešo rankas.

78:62  Savo tautą pavedė kardui ir pyko ant savo paveldėjimo.

78:63  Jaunuolius ugnis prarijo, mergaitės liko netekėjusios.

78:64  Kunigai krito nuo kardo, o našlės negalėjo jų apraudoti.

78:65  Tada Viešpats pabudo tarsi žmogus iš miego, tarsi karžygys, šūkaudamas nuo vyno,

78:66  Jis privertė priešus bėgti, amžiną gėdą jiems padarė.

78:67  Jis atsisakė Juozapo palapinės ir Efraimo giminės neišsirinko.

78:68  Išsirinko Jis Judo giminę, Siono kalną pamėgo.

78:69  Čia Jis pastatė savo šventyklą, aukštą kaip dangų, tvirtą lyg žemę, amžiams sutvertą.

78:70  Savo tarną Dovydą Jis išsirinko, paėmęs jį nuo avių gardų.

78:71  Pašaukė jį nuo žindančių avių ganyti Jokūbą ir Izraelį, Jo paveldėjimą.

78:72  Jis ganė juos nuoširdžiai, rūpestinga ranka juos vedė.