LtKBB - Galatians - 4

4:1  Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas;

4:2  jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo nustatyto meto.

4:3  Taip buvo ir su mumis: kol buvome vaikai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims.

4:4  Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,

4:5  kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę.

4:6  O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“

4:7  Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.

4:8  Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro nėra dievai.

4:9  Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti, – kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?!

4:10  Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų.

4:11  Aš baiminuosi dėl jūsų, kad kartais nebūčiau veltui dirbęs jūsų labui.

4:12  Prašau jus, broliai, tapkite tokie kaip aš, nes ir aš tapau toks kaip jūs. Jūs visai neįžeidėte manęs.

4:13  Jūs žinote, kad jums pirmą kartą paskelbiau Evangeliją negaluodamas kūnu.

4:14  Ir jūs nepaniekinote ir nepasipiktinote mano kūne esančiu išbandymu, bet priėmėte mane kaip Dievo angelą, kaip patį Kristų Jėzų.

4:15  Koks tai buvo palaiminimas jums! Aš galiu paliudyti, kad įmanydami būtumėte išlupę savo akis ir atidavę man.

4:16  Nejaugi tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?

4:17  Jie uolūs ne jūsų labui, bet norėtų jus atskirti, kad būtumėte uolūs dėl jų.

4:18  Bet gerai visada būti uoliems dėl gero, o ne vien kai esu pas jus.

4:19  Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!

4:20  Norėčiau dabar būti pas jus ir prabilti kitaip, nes nežinau, ką man su jumis daryti.

4:21  Pasakykite man jūs, norintieji būti įstatymo valdžioje, ar negirdite įstatymo?

4:22  Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios.

4:23  Vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios – pagal pažadą.

4:24  Tai pasakyta perkeltine prasme: jos – tai dvi Sandoros. Viena nuo Sinajaus kalno, gimdanti vergystei, – tai Hagara.

4:25  Hagara yra Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, kuri vergauja su savo vaikais.

4:26  Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina,

4:27  nes parašyta: „Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug daugiau vaikų negu turinčioji vyrą“.

4:28  Mes, broliai, esame pažado vaikai kaip Izaokas.

4:29  Bet kaip tada gimęs pagal kūną persekiojo gimusį pagal Dvasią, taip ir dabar.

4:30  O ką gi sako Raštas? – „Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi“.

4:31  Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios.