LtKBB - Job - 26

26:1  Jobas atsakydamas tarė:

26:2  „Kaip tu padėjai bejėgiui ir parėmei nusilpusio ranką!

26:3  Koks geras ir išmintingas buvo tavo patarimas!

26:4  Kam tu kalbėjai šiuos žodžius? Kokia dvasia atėjo iš tavęs?

26:5  Prieš Jį dreba mirusieji, vandenys ir jų gyventojai.

26:6  Mirusiųjų pasaulis yra atviras Jam ir pražūtis neuždengta.

26:7  Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko.

26:8  Jis surenka vandenis į tamsius debesis, tačiau debesys neplyšta.

26:9  Jis uždengia savo sosto veidą ir ištiesia savo debesį ant jo.

26:10  Vandens paviršiuje Jis nubrėžė ribą ir atskyrė šviesą nuo tamsos.

26:11  Dangaus kolonos svyruoja ir dreba, kai Jis grūmoja.

26:12  Savo galia Jis sujaudina jūrą, savo išmintimi nutildo jos išdidumą.

26:13  Savo dvasia Jis papuošė dangus, Jo ranka padarė gyvatę.

26:14  Čia tik Jo kelių pašaliai; mes girdime tik Jo šnibždesį. O Jo galybės griaustinį kas supras?“