LtKBB - Job - 3

3:1  Pagaliau Jobas atvėrė burną ir prakeikė savo dieną.

3:2  Jobas prabilo ir tarė:

3:3  „Tegul pražūna diena, kurią gimiau, ir naktis, kurią buvau pradėtas.

3:4  Tegul ta diena tampa tamsybe. Dieve, neprisimink jos ir neduok jai šviesos.

3:5  Te tamsa ir mirties šešėlis apgaubia ją, te debesis aptemdo ją ir juoduma tepadaro ją baisią.

3:6  Ta naktis tegul būna tamsi; tegul ji bus išbraukta iš metų ir mėnesių dienų skaičiaus.

3:7  Ta naktis tegul būna apleista ir tenesigirdi joje džiaugsmingo balso.

3:8  Tegul prakeikia tą dieną tie, kurie gali pažadinti leviataną.

3:9  Tegul aptemsta aušros žvaigždės ir nepasirodo laukiama šviesa, akys teneišvysta aušros spindulių.

3:10  Nes ji neužvėrė mano motinos įsčių ir nepaslėpė vargo nuo manęs.

3:11  Kodėl nemiriau gimdamas ir kodėl neatidaviau dvasios, išeidamas iš pilvo?

3:12  Kodėl mane laikė ant kelių ir maitino krūtimi?

3:13  Tada gulėčiau ramus ir tylus ir miegočiau, ir ilsėčiausi

3:14  kartu su žemės karaliais ir patarėjais, kurie atstatė sau apleistas vietas,

3:15  arba su kunigaikščiais, kurie turėjo aukso ir pripildė savo namus sidabro,

3:16  arba kaip paslėptas nelaiku gimęs kūdikis, neregėjęs šviesos.

3:17  Ten piktadariai nebesiaučia ir pavargusieji ilsisi.

3:18  Ten belaisviai ilsisi kartu ir nebegirdi prižiūrėtojo balso.

3:19  Didelis ir mažas yra ten, vergas ten yra laisvas nuo savo valdovo.

3:20  Kodėl šviesa duodama tam, kuris kenčia, ir gyvybė apkartusiai sielai?

3:21  Laukiantieji mirties jos nesulaukia; jie jos ieško labiau negu paslėptų turtų.

3:22  Jie džiaugiasi ir yra labai patenkinti, kai suranda sau kapą.

3:23  Kodėl duota šviesa žmogui, kurio kelias paslėptas ir kurį Dievas spaudžia iš visų pusių?

3:24  Mano dūsavimai kyla prieš valgant, o aimanos liejasi kaip tekantis vanduo.

3:25  Tai, ko labai bijojau, užgriuvo mane, ir tai, dėl ko nuogąstavau, ištiko mane.

3:26  Aš nebuvau saugus ir neturėjau poilsio, aš nenurimdavau, tačiau bėda atėjo“.