LtKBB - Job - 12

12:1  Jobas atsakydamas tarė:

12:2  „Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs!

12:3  Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?

12:4  Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.

12:5  Tas, kuris saugus, paniekina žiburį, paruoštą tam, kurio koja paslysta.

12:6  Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, bet Dievas atidavė viską į jų rankas.

12:7  Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščių – jie tau pasakys.

12:8  Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau.

12:9  Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė?

12:10  Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.

12:11  Ausis skiria žodžius, burna jaučia maisto skonį.

12:12  Su senoliais išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą.

12:13  Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko.

12:14  Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.

12:15  Kai Jis sulaiko vandenis, jie išdžiūsta; kai siunčia juos, sunaikina žemę.

12:16  Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis.

12:17  Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus.

12:18  Jis atpalaiduoja karalių pančius ir juos sujuosia.

12:19  Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius.

12:20  Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą.

12:21  Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas.

12:22  Jis atidengia, kas paslėpta tamsoje, ir iškelia švieson mirties šešėlį.

12:23  Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka.

12:24  Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio,

12:25  jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti“.