LtKBB - Job - 32

32:1  Tie trys vyrai liovėsi atsakinėti Jobui, nes jis laikė save teisiu.

32:2  Barachelio sūnus Elihuvas, buzitas iš Ramo giminės, supyko ant Jobo, nes jis teisino save, o ne Dievą.

32:3  Jis supyko ir ant jo trijų draugų, nes jie nesurado atsakymo, tačiau kaltino Jobą.

32:4  Jobui kalbant, Elihuvas laukė, nes jie buvo vyresni už jį.

32:5  Kai Elihuvas pamatė, kad tie trys vyrai nesurado atsakymo, užsidegė jo pyktis.

32:6  Barakelio sūnus Elihuvas, buzitas, atsakydamas tarė: „Aš dar jaunas, jūs senesni amžiumi, todėl bijojau ir nedrįsau jums pareikšti savo nuomonės.

32:7  Aš galvojau: ‘Amžius tegul kalba, metų skaičius tepamoko išminties’.

32:8  Tačiau dvasia yra žmoguje ir Visagalio įkvėpimas duoda jam supratimą.

32:9  Seniai ne visados išmintingi ir ne amžius leidžia suvokti, kas teisinga.

32:10  Todėl pasiklausykite manęs. Aš irgi pareikšiu savo nuomonę.

32:11  Aš laukiau jūsų žodžių, klausiau jūsų svarstymų, kai ieškojote, ką atsakyti.

32:12  Aš atidžiai jus stebėjau, tačiau nė vienas iš jūsų neįtikino Jobo ir neatsakė į jo žodžius.

32:13  Nesakykite, kad atsakėte išmintingai: ‘Dievas jį įveiks, ne žmogus’.

32:14  Jis nesikreipė savo žodžiais į mane, ir aš jam neatsakysiu jūsų žodžiais.

32:15  Jie nustebę stovi, netekę žado, nebežino, ką sakyti.

32:16  Kai aš laukiau, o jie stovėjo tylėdami ir nieko nesakė,

32:17  aš nusprendžiau atsakyti ir pareikšti savo nuomonę.

32:18  Aš turiu žodžių pakankamai, o dvasia mane ragina.

32:19  Mano pilvas kaip vynas, nerandąs išėjimo, plėšantis naujas odines.

32:20  Aš turiu kalbėti, kad man būtų lengviau; praversiu savo lūpas ir atsakysiu.

32:21  Nebūsiu šališkas ir niekam nepataikausiu.

32:22  Jei pataikaučiau, mano Kūrėjas greitai pašalintų mane“.