LtKBB - Job - 1

1:1  Uco krašte gyveno vyras, vardu Jobas. Jis buvo tobulas ir teisus vyras, bijojo Dievo ir vengė pikto.

1:2  Jis turėjo septynis sūnus ir tris dukteris,

1:3  septynis tūkstančius avių, tris tūkstančius kupranugarių, penkis šimtus jungų jaučių, penkis šimtus asilių ir labai didelę šeimyną. Tas vyras buvo žymiausias Rytuose.

1:4  Jo sūnūs keldavo vaišes kiekvienas savo namuose savo dieną, pasikvietę tris seseris kartu su jais valgyti ir gerti.

1:5  Vaišių dienoms pasibaigus, Jobas juos šventindavo. Atsikėlęs anksti rytą, jis aukodavo deginamąsias aukas pagal jų skaičių, galvodamas: „Gal mano sūnūs nusidėjo ir keikė Dievą savo širdyse“. Taip Jobas visuomet darydavo.

1:6  Vieną dieną Dievo sūnūs susirinko pas Viešpatį; atėjo ir šėtonas.

1:7  Viešpats klausė šėtoną: „Iš kur ateini?“ Šėtonas atsakė Viešpačiui: „Aš vaikštinėjau po visą žemę“.

1:8  Viešpats vėl klausė šėtoną: „Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk žemėje nėra nė vieno jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto“.

1:9  Šėtonas atsakė Viešpačiui: „Ne veltui Jobas bijo Dievo.

1:10  Juk Tu saugoji jį, jo namus ir viską, ką jis turi! Jo darbus Tu laimini ir jo turtas didėja.

1:11  Bet ištiesk savo ranką ir paliesk tai, ką jis turi, ir jis keiks Tave į akis“.

1:12  Viešpats tarė šėtonui: „Visa, ką jis turi, atiduodu tavo valdžion, bet prieš jį neištiesk rankos“. Šėtonas pasišalino iš Viešpaties akivaizdos.

1:13  Tą dieną Jobo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose.

1:14  Pasiuntinys, atėjęs pas Jobą, pranešė: „Jaučiai arė ir asilai ganėsi šalia jų.

1:15  Šebiečiai užpuolė ir juos pagrobė, o tarnus užmušė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau tai praneščiau“.

1:16  Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: „Dievo ugnis krito iš dangaus ir sudegino avis ir tarnus, ir juos prarijo; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau“.

1:17  Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: „Chaldėjai, pasiskirstę trimis grupėmis, puolė kupranugarius ir juos pagrobė, o tarnus nužudė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau“.

1:18  Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: „Tavo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose.

1:19  Pakilęs smarkus vėjas iš dykumos sugriovė namą ir užmušė visus jaunuolius; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau“.

1:20  Jobas atsikėlė, perplėšė savo apsiaustą, nusiskuto plaukus ir, puolęs ant žemės, pagarbino,

1:21  tardamas: „Nuogas gimiau, nuogas ir mirsiu. Viešpats davė, Viešpats ir atėmė; tebūna palaimintas Viešpaties vardas“.

1:22  Visu tuo Jobas nenusidėjo ir nekalbėjo kvailai prieš Dievą.