LtKBB - Job - 42

42:1  Jobas atsakė Viešpačiui, tardamas:

42:2  „Žinau, kad Tu esi Visagalis; niekas nesutrukdys Tau padaryti, ką sumanei.

42:3  Kas paniekina patarimą, neturėdamas supratimo? Aš kalbėjau tai, ko nesuprantu, kas man per daug nuostabu ir nežinoma.

42:4  Paklausyk, ir aš kalbėsiu, aš klausiu, o Tu man atsakyk.

42:5  Anksčiau savo ausimis girdėjau apie Tave, o dabar mano akys mato Tave.

42:6  Todėl aš baisiuosi savimi ir atgailauju dulkėse ir pelenuose“.

42:7  Po pasikalbėjimo su Jobu Viešpats tarė temanui Elifazui: „Mano rūstybė užsidegė prieš tave ir abu tavo draugus, nes jūs nekalbėjote teisingai apie mane kaip mano tarnas Jobas.

42:8  Dabar imkite septynis jaučius bei septynis avinus, eikite pas mano tarną Jobą ir juos aukokite kaip deginamąją auką už save, o mano tarnas Jobas melsis už jus. Aš išklausysiu jo maldas ir nebausiu jūsų, kaip esate nusipelnę, nes jūs nekalbėjote apie mane teisingai kaip mano tarnas Jobas“.

42:9  Tuomet temanas Elifazas, šuachas Bildadas ir naamatietis Cofaras padarė, ką Viešpats buvo jiems įsakęs, o Viešpats išklausė Jobą.

42:10  Kai jis meldėsi už savo draugus, Viešpats išvadavo Jobą ir davė jam visko dvigubai, negu jis anksčiau turėjo.

42:11  Pas jį atėjo jo broliai, seserys ir visi jo pirmiau buvę pažįstami; jie valgė duoną su juo jo namuose, užjautė jį ir guodė nelaimėje, kurią Viešpats jam buvo siuntęs; kiekvienas dovanojo jam pinigų ir auksinį auskarą.

42:12  Viešpats laimino Jobo senatvę labiau negu jaunystę. Jis turėjo keturiolika tūkstančių avių, šešis tūkstančius kupranugarių, tūkstantį jungų jaučių ir tūkstantį asilių.

42:13  Be to, jis turėjo septynis sūnus ir tris dukteris.

42:14  Pirmosios vardas buvo Jamima, antrosios – Kecija ir trečiosios – Keren Hapucha.

42:15  Visoje šalyje nebuvo gražesnių moterų už Jobo dukteris. Jų tėvas davė joms paveldėjimą tarp jų brolių.

42:16  Jobas po to dar gyveno šimtą keturiasdešimt metų; jis matė savo vaikus ir vaikaičius iki ketvirtos kartos.

42:17  Jobas mirė senatvėje, pasisotinęs gyvenimo dienomis.