LtKBB - Job - 27

27:1  Jobas tęsė savo palyginimą:

27:2  „Gyvas Dievas, kuris nedaro man teisybės, ir Visagalis, kuris apkartino mano sielą.

27:3  Kol aš kvėpuoju ir Dievo kvapas yra mano šnervėse,

27:4  mano lūpos nekalbės netiesos ir mano liežuvis neapgaudinės.

27:5  Taip nebus, kad aš pateisinčiau jus. Savo nekaltumo neatsisakysiu iki mirties.

27:6  Teisumo tvirtai laikausi ir nepaleisiu; mano širdis man nepriekaištaus, kol gyvensiu.

27:7  Te mano priešas bus kaip nedorėlis, tas, kuris puola mane, kaip neteisusis.

27:8  Ar yra veidmainiui kokia viltis, nors jis ir daug turi, kai Dievas atima jo sielą?

27:9  Ar Dievas išklausys jo šauksmą, kai nelaimės užgrius jį?

27:10  Ar jis linksminsis Visagalyje ir nuolat šauksis Dievo?

27:11  Aš jus pamokysiu apie Dievo ranką, Visagalio kelių aš neslėpsiu.

27:12  Jūs patys tai regėjote; kodėl jūs tad taip tuščiai kalbate?

27:13  Štai nedorėlio dalis nuo Dievo ir prispaudėjų paveldėjimas iš Visagalio:

27:14  jei jo vaikų padaugėja, jie skirti kardui; jo palikuonys nepasisotina duona.

27:15  Kurie išliks po jo, tuos mirtis nuves į kapą ir našlės jų neapraudos.

27:16  Nors jis turi sidabro kaip smėlio ir drabužių kaip molio,

27:17  bet jo rūbus teisusis vilkės, o sidabrą padalins nekaltasis.

27:18  Jis stato namus kaip kandis, kaip sargas būdelę pasidaro.

27:19  Jis atsigula turtingas, o pabudęs ir atvėręs akis nieko nebeturi.

27:20  Išgąstis užklumpa jį kaip vanduo ir audra naktį nuneša jį.

27:21  Rytų vėjas jį pakelia ir viesulas išplėšia jį iš jo vietos,

27:22  svaido be pasigailėjimo, nors jis labai stengiasi pabėgti nuo jo.

27:23  Žmonės plos savo rankomis dėl jo ir švilpdami išlydės jį“.