LtKBB - Job - 34

34:1  Elihuvas tęsė:

34:2  „Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.

34:3  Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.

34:4  Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera.

34:5  Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės.

34:6  Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’.

34:7  Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,

34:8  kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais?

34:9  Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’.

34:10  Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų.

34:11  Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius.

34:12  Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės.

34:13  Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą?

34:14  Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus,

34:15  tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis.

34:16  Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau.

34:17  Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias?

34:18  Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis?

34:19  O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?

34:20  Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.

34:21  Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.

34:22  Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.

34:23  Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.

34:24  Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą.

34:25  Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.

34:26  Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,

34:27  nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.

34:28  Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.

34:29  Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?

34:30  Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.

34:31  Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.

34:32  Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.

34:33  Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.

34:34  Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs:

34:35  ‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’.

34:36  Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.

34:37  Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą“.